Remiantis nepriklausomo Rusijos leidinio „Meduza“ gautais dokumentas, 1981-aisiais J. Prigožinas (dabar jam – 62-eji) buvo nuteistas už plėšimus ir gavo 13 metų kalėjimo bausmę. Visgi praėjus 9 metams – maždaug tada, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, – jis buvo paleistas į laisvę.
Kaip rašo „Business Insider“, ilgai nelaukęs J. Prigožinas nėrė į viešojo maitinimo verslą ir atidarė pirmąją savo įstaigą – dešrainių kioską. Vėliau duris atvėrė jo vadovaujama visą parą veikianti parduotuvė, o dar vėliau su partneriais iš Sankt Peterburgo J. Prigožinas įkūrė restoranų tinklą. 1996-aisiais šis veikėjas įsteigė „Concord Catering“ – vieną iš pagrindinių savo įmonių.
Štai tokiu – žmogaus iš restoranų verslo – amplua J. Prigožinas ir buvo pristatytas V. Putinui, tada dar miesto mero pavaduotojo pareigas ėjusiam tarnautojui, rašo „AlJazeera“.
„V. Putinas matė, kaip aš, pradėjęs nuo kiosko, išplėtojau restoranų verslą, jis matė, kad aš ne prieš aptarnauti gerbiamus svečius, nes tai mano svečiai“, – prisiminė J. Prigožinas duodamas interviu 2011-aisiais.
Pasinaudodamas užsimezgusiais ryšiais J. Prigožinas sugebėjo išplėtoti viešojo maitinimo verslą ir laimėti pelningus Rusijos vyriausybės paskelbtus konkursus. Kaip tik tada jam ir prilipo Putino virėjo pravardė. Pagal su vyriausybe sudarytas sutartis J. Prigožino įmonės ne tik aptarnavo šalies mokyklas bei kariuomenę, bet ir organizavo vyriausybinius banketus.
Kaip rašė „The New York Times“, bendrovė „Concord Catering“ vaišėmis rūpinosi ir per Dmitrijaus Medvedevo, ir per V. Putino inauguracijų iškilmes. J. Prigožino restoranuose V. Putinas švenčia savo gimtadienius. Remiantis kovos su korupcija fondo tyrimu, kurio išvados buvo cituotos „The Times“, per penketą metų J. Prigožino sudarytų valstybinių sutarčių vertė galėjo siekti 3,1 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų).
J. Prigožinas oficialiai figūruoja ne tik kaip viešojo maitinimo organizatorius, bet ir kaip įmonės „Concord Management and Consulting“ steigėjas, taip pat privačios internetinės naujienų tarnybos įkūrėjas. Jo veiklos pėdsakų galima aptikti ir kitose srityse, įskaitant žiniasklaidą bei liūdnai pagarsėjusį „trolių fabriką“, siejamą su kaltinimais dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais.
Kaip rašoma žiniasklaidoje, kaltinimus kurį laiką neigęs J. Prigožinas 2022-ųjų lapkričio 7-ąją socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbė pranešimą, kuriame pripažino mėginimus padaryti įtaką Vakaruose vykstantiems rinkimams.
„Mes įsikišome, įsikišinėjame dabar ir toliau įsikišinėsime, – nurodė J. Prigožinas. – Apdairiai, tiksliai ir strategiškai, savais metodais, nes žinome, kaip tai daryti.“
„Vagner“ buvo suformuota 2014-aisias, bet tik praėjusių metų rugsėjį J. Prigožinas pripažino, kad yra šios šešėlinės karinės kompanijos steigėjas, vadovas ir finansuotojas.
„Geriausiais laikais“ J. Prigožinas, kaip pats pasakė, disponavo 50 tūkst. karių, o maždaug 35 tūkst. visada buvo pasiųsti į frontą. Ar į šiuos skaičius įeina ir nuteistieji, J. Prigožinas nepatikslino, tačiau, kaip puikiai žinoma, jis lankėsi ne viename Rusijos kalėjime ir pats verbavo kalinius, žadėdamas, kad jie bus atleisti nuo bausmių, jei pusmetį ištarnaus „Vagner“ gretose, kovojančiose priešakinėse linijose.
Kaip rašė „The Times“, karinė grupuotė nėra teisiškai užregistruotas subjektas, o būti samdiniu draudžia Rusijos įstatymai. Nepaisant šito, ji laikoma de facto privačia Kremliaus karo tarnyba. Remiantis BBC publikacijomis, pirmą kartą „Vagner“ pajėgomis buvo pasinaudota per Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Anot „The Times“, „Vagner“ samdinių grupės buvo pasiųstos ir į Afriką bei Artimuosius Rytus.
Remiantis pranešimais, Sirijoje ir Afrikos šalyse dislokuotais „Vagner“ kariais J. Prigožinas naudojosi siekdamas, kad su juo būtų pasirašytos pelningos naudingųjų iškasenų gavybos sutartys. Kaip sausio mėnesį nurodė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, prieiga prie aukso ir kitų Afrikoje esančių vertingų žaliavų telkinių užtikrino „Vagner“ operacijų Ukrainoje finansavimą. Nors skirtingais šaltiniais gaunami vertinimai skiriasi, galima nedvejojant konstatuoti, kad Centrinės Afrikos Respublikoje „Vagner“ solidžiai pasipelnė.
Sprendžiant iš kiek anksčiau šiais metais leidinio „Politico“ gauto diplomatinio pranešimo, iš naudingųjų iškasenų „Vagner“ gautas pelnas galėjo siekti maždaug 1 mlrd. dolerių (915 mln. eurų). Kanalo CBS vertinimu, su „Vagner“ siejamos miškininkystės įmonės uždirbo taip pat maždaug 1 mlrd. dolerių, o iš vienų aukso kasyklų buvo galima gauti net 2,7 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų).
Grupuotė „Vagner“ siūlė apsaugos paslaugas ne vienai nusilpusiai ir karų nualintai Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybei, o su J. Prigožinu siejamos įmonės iš tų valstybių gamtos išteklių per ketvertą metų iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą užsidirbo 250 mln. dolerių (229 mln. eurų), nurodoma „Financial Times“ atlikto tyrimo išvadose.
Prezidentui Basharui al-Assadui, Rusijos sąjungininkui, „Vagner“, kaip teigiama, padėjo kovoti su sukilėlių grupuotėmis ir „Islamo valstybe“. Už tai su J. Prigožinu siejamoms naftos įmonėms, kaip antai „Evro Polis“, buvo pasiūlyta 25 proc. nuo pajamų, gautų iš naftos ir dujų telkinių, kuriuos grupuotė sugebėjo atkovoti iš „Islamo valstybės“, nurodoma „Associated Press“ ir JAV iždo departamento 2018 m. ataskaitose. Remiantis „Financial Times“ duomenimis, vien 2020 m. iš naftos telkinių, per Sirijos pilietinį karą atkovotų iš „Islamo valstybės“, „Evro Polis“ gavo 134 mln. dolerių (123 mln. eurų) pagal bendruosius pardavimus ir 90 mln. dolerių (82 mln. eurų) siekiantį pelną, nors įmonei jau kelerius metus buvo taikytos JAV sankcijos.
Teisių į aukso gavybą J. Prigožinas siekia ir per įmonę „M Invest“, kurią, kaip teigiama, pats kontroliuoja: kai valdžioje buvo diktatorius Omaras al-Bashiras, Sudano vyriausybė atsisakė teisės į 30 proc. „M Invest“ dukterinės bendrovės akcijų, teigiama Pranešimų apie organizuotą nusikalstamumą ir korupciją projekto (OCCRP) ataskaitoje. Nors O. al-Bashiras jau nebe prezidentas, J. Prigožino kontroliuojamos „M Invest“ padalinys ir toliau valdo Sudano aukso apdirbimo gamyklą, o grupėms iš Rusijos tenka atsakomybė už didelę dalį kontrabandos rinkos, į kurią 2021-aisiais patekusio aukso iš Sudano vertė siekia ne mažiau kaip 1,9 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų), nurodoma CNN pranešime (J. Prigožinas neigia bet kokius ryšius su žaliavų gavybos įmone).
Viešojoje erdvėje spėliojama, kad 2023-iaisiais J. Prigožino grynasis turtas buvo įvertintas milijardu dolerių (915 mln. eurų).
