44-erių V. Kaikario verslo imperija Lietuvoje driekiasi nuo Žagarės iki Švenčionėlių. Taip pat dalį savo verslo jis yra patikėjęs Rusijos rinkai.
Apie patį verslininką viešai žinoma pakankamai mažai. DELFI aiškinasi, kaip užgimė V. Kaikario verslas, kokia jo įtaka Šiaurės Lietuvoje, kiek verslininko įmonės sumoka mokesčių Lietuvai ir kiek milijonų gavo Europos Sąjungos (ES) paramos.
V. Kaikaris užaugo šiuo metu apie 1 tūkst. gyventojų turinčiame Skaistgirio miestelyje. Čia verslininkas baigė mokyklą bei pradėjo pirmuosius savo darbus.
Verslininko šeimai artimas asmuo pasakojo, kad dar mokyklos laikais vasaros atostogų metu jaunuolis dirbdavo ūkyje.
Jo tėvas buvo vairuotojas, mama dirbo žemės ūkyje.
„Kiek žinau, Vilius mokykloje buvo vienas iš geresnių matematikų. Vėliau mokėsi tuometinėje žemės ūkio akademijoje“, - pasakojo Skaistgirio gyventojas.
Skirtingos versijos, kur verslo ištakos
Joniškio rajono gyventojo teigimu, V. Kaikaris verslo ėmėsi Lietuvai iškart atgavus nepriklausomybę.
Pasak jo, skaistgirietis nusipirko seną automobilį ir pradinį kapitalą verslui krovėsi važinėdamas į Jugoslaviją.
Tuo metu Joniškio tarybos narys, socialdemokratas Liudas Jonaitis sako, kad V. Kaikaris verslo ėmėsi pradėjęs studijas Žemės ūkio akademijoje.
„Jis iš Rusijos vagonais parsivežė metalo. Taip ir prasidėjo jo verslas. Kai užsiėmė verslu, jis buvo metęs akademiją, paskui mokslus baigė neakivaizdžiai“, - DELFI pasakojo pašnekovas.
Pasiteiravus, iš kur studentas galėjo gauti pinigų tokiam pirkiniui, L. Jonaitis sakė: „Dieve mano, anais laikais iš Rusijos pusdykiai metalą veždavo. Visi garsūs Lietuvos verslininkai nuo to ir pradėjo“.
Pašnekovo teigimu, verslininkas nuolat palaikė ryšius su rusais ir baltarusiais, kažkada netgi prekiavo baltarusiškais traktoriais.
Jis skaičiuoja, kad rajone verslininkas yra įdarbinęs apie 2 tūkst. žmonių, artimiausiu metu netoli miestelio planuojama atidaryti naują pieninę, paukštidę.
Pats V. Kaikaris yra sakęs, kad pirmąjį milijoną uždirbo Duobelėje, Latvijoje. Čia jis pradėjo prekiauti grūdais: pirkdavo grūdus iš vietinių ūkininkų ir veždavo parduoti į Latviją.
Verslininko pažįstami DELFI pasakojo, kad didelį postūmį jo verslui davė privatizacija, pavyzdžiui, vietinių griūvančių kolūkių.
Susidaro įspūdis, kad V. Kaikario verslas yra ypatingai svarbus Joniškio rajono žmonėms, nes kritišką žodį apie jį sunku išgirsti, nes esą jis nesipuikuoja turtais ir draugiškai bendrauja.
Aplink V. Kaikarį būriuojasi ir medžiotojai. Jis pats, vieno Joniškio rajono medžiotojų ir žvejų draugijos nario teigimu, į mišką išeina gana retai. Mat daug dirba ir yra sakęs aktyviau prie medžioklės prisijungsiąs, kai išeis į pensiją.
Apyvartos didžiulės, o mokesčiai – nebūtinai
Kokio dydžio iš tiesų yra V. Kaikario verslo imperija Šiaurės Lietuvoje paskaičiuoti sudėtinga. Bendrovė „Šiaurės vilkas“, kuri dažniausiai minima prie V. Kaikario pavardės, buvo įkurta 1993 m. Šiuo metu visų įmonės akcijų savininkė yra verslininko mama Palmyra Kaikarienė.
Verslininko rankose - daugybė transporto, žemės ūkio, kasybos, maisto pramonės įmonių. Pats verslininkas teigia, kad per metus jo įmonės sumoka apie 60 mln. Lt mokesčių.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Šiaurės vilkas“ pernai sumokėjo 102,4 tūkst. Lt mokesčių, o 2012 m. - kiek daugiau nei 680 tūkst. Lt. Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, įmonės apyvarta 2012 m. sudarė 30-50 mln. Lt.
„Iš skaičių be detalių labai sunku kažką spręsti“, - DELFI pripažino Investuotojų forumo mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas.
Bandydamas surasti paaiškinimą, kodėl tokią apyvartą turinti įmonė sumokėjo kiek daugiau nei 100 tūkst. Lt, jis sakė, kad tai gali lemti ne viena priežastis. Pavyzdžiui, jeigu ji yra eksportuojanti, vaizdą gali keisti susigrąžinamas PVM.
„Jeigu galėtume preziumuoti, kad didžiąją dalį šių sumokėtų mokesčių sudaro pelno mokestis, tada galime kažką šnekėti. Tačiau ir čia iškyla komplikacija, nes įmonė apskaičiuodama pelno mokestį gali perkelti nuostolį iš ankstesnių laikotarpių arba jeigu yra įmonių grupė, tuomet tam tikrais atvejais nuostolius galima perkelti tuose pačiuose metuose. Taip pat naudojantis investicinių projektų lengvata, kai investuojama į tam tikrų kategorijų ilgalaikį turtą, galima sumažinti mokėtiną pelno mokestį per pusę“, - sakė pašnekovas.
„Dėl visų šių dalykų yra ganėtinai sunku vertinti, ar įmonė daug sumoka, ar nedaug. Dėlionei trūksta detalių, žinoma, faktas, kad 100 tūkst. nuo 30 mln. Lt apyvartos neatrodo kažin kas“, - pridūrė K. Lisauskas.
„Šiaurės vilkas“ yra vienintelė bendrovių „Maltosa“, „SV Transport“, ir „SV Servisas“ akcininkė.
VMI duomenimis, krovinių gabenimo bendrovė „SV Transport“, kurios apyvarta 20-30 mln. Lt, pernai sumokėjo 759,9 tūkst. Lt, o 2012 m. - 154,6 tūkst. Lt mokesčių. Metinę 3-5 mln. Lt apyvartą turinti bendrovė „SV servisas“ pernai sumokėjo 501,6 tūkst. Lt, o 2012 m. - 446,2 tūkst. Lt.
Salyklo gamyba užsiimanti šio verslininko įmonė „Maltosa“ pernai iš valstybės susigrąžino daugiau nei 834 tūkst. Lt, o užpernai – beveik 2,7 mln. Lt. Ši bendrovė buvo įkurta 2001 m. nusipirkus AB „Švenčionėlių grūdai“.
Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, šios įmonės apyvarta sudaro ne mažiau nei 30 mln. Lt.
Paprašytas pakomentuoti, kokiais atvejais įmonės susigrąžina mokesčius iš valstybės, pašnekovas sakė, kad greičiausiai čia pateikiami susigrąžinto PVM duomenys.
„Viena iš galimų priežasčių, kad įmonė beveik visą produkciją eksportuoja, todėl pardavimo PVM nėra, o pirkimo PVM gali būti didelis dėl ilgalaikio turto įsigijimo arba dėl statybų. Kita galima priežastis, kad buvo tikslinamos ankstesnių metų deklaracijas, kai buvo sumokėję per daug. Tai irgi pasitaiko“, - komentavo K. Lisauskas.
„Pavyzdžiui, įmonė nusipirko žaliavų už 50 tūkst. Lt ir sumokėjo nuo jų 21 proc. PVM, 40 tūkst. Lt ji sumokėjo darbuotojams, o pagamintą produkciją eksportavo į Rusiją už 100 tūkst. Lt. Taigi įmonė gavo 10 tūkst. Lt pelno, nuo kurio sumokėtų pelno mokestį. Tokia įmonė PVM sumokėjo tiekėjams pirkdama žaliavas, tiekėjai šį PVM pervedė į biudžetą. Kadangi ji prekių nepardavė Lietuvoje, PVM Lietuvoje nuo jų neskaičiuojamas, o valstybės biudžetas jai sugrąžina 21 proc. PVM nuo 50 tūkst. Lt. Jeigu prekės yra suvartojamos ne Lietuvoje, tuomet ir lietuviško PVM negali būti“, - PVM sistemą aiškino specialistas.
VMI tinklalapyje galima aptikti duomenis, kad bendrovei „Maltosa“, nustačius PVM atskaitos pažeidimus, buvo numatyta papildomai sumokėti 128,97 tūkst. Lt PVM mokesčio.
Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, „Šiaurės vilke“ dirba 61 darbuotojas, „Matosoje“ - 48, „SV Transport“ - 92, „SV Servise“ - 32.
„Šiaurės vilkas“ valdo ir 100 proc. „Barley agro” akcijų. VMI duomenimis, ši įmonė pernai ir užpernai jokių mokesčių nėra sumokėjusi, joje dirba du darbuotojai. K. Lisauskas sako, kad tai galima būtų paaiškinti nebent tuo, kad ji pradeda veiklą arba jos nevykdo.
Registrų centro duomenimis, 2012 m. Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Virčiuvis“ 99,972 proc. pajų priklausė UAB „Šiaurės vilkui“, V. Kaikariui – 0,014 proc., o likę 0,014 proc. - ne Lietuvos Respublikos piliečiui Mykolai Aurynenkai. Tų pačių metų duomenimis „Šiaurės vilkui“ priklausė ir kooperatyvinės bendrovės „SV Obeliai“ 53,24 proc. 2010 m. duomenimis, Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ 22,6 proc. pajų priklausė V. Kaikariui.
VMI duomenimis, „SV Obeliai“ pernai sumokėjo 4,9 tūkst. Lt, o 2012 m. - 86,9 tūkst. Lt mokesčių, „Delikatesas“ - atitinkamai 5,9 mln. Lt ir 6,6 mln. Lt.
2005 m. „Šiaurės vilkas“ įsigijo Rokiškio rajono „Obelių aliejaus“ turtą už 1,97 mln. Lt. 2006 m. „SV Obeliai” pradėjo spausti aliejų ir gaminti biodyzeliną bankrutavusiame „Obelių aliejuje“.
2011 m. V. Kaikaris buvo pranešęs apie norą įsigyti „Anykščių vyną“, tačiau sandoris neįvyko.
Iš ES – milijonai
Nors V. Kaikaris sukėlė dideles diskusijas apie verslininko galvos lankstymą prieš Rusijos politiką, visgi verslininkas neatsuka nugaros Europos Sąjungos paramai. Su juo susijusiems verslams skirta mažiausiai apie 20 mln. Lt paramos.
2006 m. kooperatinei bendrovei „SV Obeliai” modernaus pirminio rapso perdirbimo cecho įrengimui pagal Bendrą programavimo dokumentą (BPD) 3,349 mln. Lt (iš jų ES – 2,47 mln. Lt). Viso projekto vertė – 7,611 mln. Lt.
Šiuo metu įgyvendinamas ir ŽŪB „Delikatesas“ konkurencingumo didinimo Vakarų Europos ir NVS rinkose projektas. Šiam projektui iš viso nutarta skirti 85,8 tūkst. Lt ES lėšų.
Iš 2004-2006 m. BPD Skaistgirio žemės ūkio bendrovei gamybos bazės modernizavimui buvo skirta apie 1,3 mln. Lt (iš jų ES – apie 864 tūkst. Lt). 2007-2013 m. bendrovės gamybos bazės modernizavimui buvo skirta dar apie 833 tūkst. Lt. Investicijoms į pieno gamybą ir perdirbimą skirta 198,87 tūkst. Lt. Pieno gamybos veiklos modernizavimui – 401,86 tūkst. Lt.
Įmonei „Maltosa“ 2007-2013 m. salyklo gamybos bazės modernizavimui buvo skirta apie 3,4 mln. Lt. Pagal anksčiau vykdytą SAPARD programą – 7,8 mln. Lt.
2004-2006 m. ŽŪB „Delikatesas“ gamybos bazės modernizavimui skirta 2,94 mln. Lt. 2007-2013 m. investicijoms į mėsos perdirbimo veiklą – 121 tūkt. Lt, mėsos produktų gamybos modernizavimui – 133 tūkst. Lt, mėsos perdirbimo įmonės modernizavimui – 317,3 tūkst. Lt.
Verslas Rusijos platybėse
V. Kaikario diskusijas įžiebiančius pasisakymus apie Lietuvos ir Rusijos santykius iliustruoja jo verslo interesai Rusijoje.
Skaistgirio miestelyje su žurnalistais bendravęs verslininkas neatskleidė, kokia dalis jo verslo yra Rusijoje, tačiau teigė, kad ji nėra tokia didelė, kaip visi įsivaizduoja. „Mes dideli čia, bet ne ten“, - sakė jis.
Verslininkas viešai yra pripažinęs, kad Rusijoje užsiima ne tik prekyba, bet ir valdo didelius žemės plotus.
„Mes Rusijoje 20 metų prekiaujame grūdais, jų produktais, dešra ir kitais dalykais. Taip pat dirbame Rusijoje žemę. Turime nuosavos rusiškos žemės 20 tūkst. hektarų Kalugos srityje. Ateityje turėjome labai daug investicinių projektų, bet turbūt mums teks tapti estais ar kirgizais, kad galėtume toje šalyje normaliai tęsti savo veiklą“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ yra sakęs V. Kaikaris.
L. Jonaitis pasakoja, kad V. Kaikaris verslą vykdo buvusių kolūkių pagrindu.
„Tais laikais, kai Rusijoje kolūkiai virto, jis buvusiuose kolūkiuose yra nusipirkęs ar išsinuomojęs žemę, iš čia išvežė visus senus kombainius, benzinu varomus, nes ten pigesnė eksploatacija", kalbėjo joniškietis.
2012 m. pabaigoje buvo pranešta, kad Vilius Kaikaris tapo Latvijos kompanijos „Daugava“, kuriai priklauso parduotuvių tinklas „Daugavas delikateses“, savininku.
