Tarybos sprendimas vainikuoja pastarųjų metų Latvijos pastangas patekti į prestižiniu vadinamą euro klubą. Latvijos kelias iki euro vertinamas kaip vienas sunkiausių, nes vos prieš kelerius metus šalis buvo gilioje ekonominėje duobėje. Tačiau politikų sprendimai lėmė, kad valstybė sugebėjo sumažinti biudžeto deficitą ir suvaldyti infliaciją.
Latvijos politikai įstojimą į euro zoną vertina kaip galutinę savo valstybės integraciją į Europos Sąjungą. Tačiau ne visi latviai džiaugiasi. Paskutinės apklausos rodo, kad tik apie 38 proc. jų remia būsimą valiutą. Latvijos vyriausybės atstovai šiomis dienomis žada pradėti dar vieną euro informacijos kampaniją ir tikisi, kad sausio 1 dieną, ėmus cirkuliuoti eurui, dauguma gyventojų jam pritars.
„Iš pradžių gyventojams daugiausiai aiškinome, kodėl Latvijai verta įsivesti eurą, kas sukėlė krizę ir kad tai ne euro kaip valiutos krizė, kodėl latas surištas su euru ir panašiai. Dabar labiau pabrėšime praktinius dalykus – kaip žmonių santaupos bankų sąskaitose bus konvertuojamos į eurus, kaip keisti grynuosius pinigus, kad žmonės tiksliai žinotų, ko tikėtis“, – sakė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.
Briuselio koridoriuose Latvija giriama kaip pavyzdinga mokinė, gerai išlaikiusi krizės egzaminą. 2 milijonus gyventojų turinti valstybė atitiko visus Mastrichto rodiklius ir iš trijų Baltijos šalių antroji įsiveda bendrą valiutą.
Finansų ministrų tarybai pirmininkavęs Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad Lietuva galėtų pasimokyti iš Latvijos nuoseklumo.
„Siekiant įsivesti eurą reikia būti nuosekliems. Nuosekliems ir ekonominėje politikoje, ir socialinėje politikoje savo šalies viduje. Tas siekis turi būti rimtas, ir aš manau, kad verta to siekti. Latvijos pavyzdys tai labai gerai parodo. Manau, kad mums tuo pavyzdžiu reikia sekti, ir tikrai viliuosi, kad 2015 m. ir Lietuva turės eurą“, – teigia R. Šadžius.
„Trys Baltijos šalys arba yra euro zonoje, arba pakeliui į Europos ekonomikos ir politikos branduolį. Pagarba šių valstybių ryžtingoms politikoms, kurių jos ėmėsi per finansų krizę. Kelia pagarbą ir tai, kaip jos audringą 1991 vasarą perėjo į rinkos ekonomiką ir demokratinį valdymą. To niekada nereikėtų užmiršti ir nuolat sau priminti. Linkiu Latvijai dabar ir Lietuvai ateityje didžiausios sėkmės kaip euro zonos narėms“, – kalbėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už eurą Olli Rehnas.
Vis dėlto Briuselio institucijose nerimaujama dėl dviejų dalykų. Visų pirma, ar Latvijai įsivedus eurą, pavyks išlaikyti mažą infliaciją šalyje, mat ekonomika sparčiai auga. Taip pat abejonių kyla dėl Latvijos bankų stabilumo, nes pusę visų Latvijos indėlių sudaro užsieniečių pinigai.
