Artėjant savivaldybės tarybų rinkimams DELFI apžvelgia kandidatuojančių finansus. Juos, remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktomis deklaracijomis, apibendrino portalas kandidatustatistika.lt
Iš 13 705 kandidatų pateiktų deklaracijų matyti, kad net 3235 kandidatai deklaravo, jog 2017 metais nesumokėjo jokių mokesčių. Iš jų – 898 nurodė negavę ir nė cento pajamų. Yra ir tokių, kurie šimtus tūkstančių pajamų deklaravo, tačiau mokesčių nemokėjo.
Puslapyje taip pat nurodoma, kiek mokesčių nuo gautų pajamų sumokėjo kandidatai. Deklaruojant pajamas už 2017 m. galiojo įprastas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau iš statistikos matyti, kad neretai kandidatai mokėjo daug mažiau. Taip nutinka dėl galiojančių mokestinių lengvatų bei išimčių.
Pajamos – šimtais tūkstančių, mokesčių – nulis
46 kandidatai 2017 metų deklaracijose nurodė gavę didesnes nei 100 tūkst. eurų pajamas, bet nemokėję nė euro mokesčių.
Didžiausią pajamų sumą gavo, tačiau ties mokesčiais deklaruotas nulis – Teresė Plisienė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į Raseinių rajono tarybą. Ji deklaravo gavusi virš 516 tūkst. eurų pajamų. Po jos rikiuojasi trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai – Trakų rajono kandidatas Vladyslav Kravčun (475 tūkst.), Ignalijos rajono kandidatas Zigmantas Kajėnas (349 tūkst.), Raseinių rajono kandidatas Rimas Gunevičius (320 tūkst). Penketuką užbaigia visuomeninio rinkimų komiteto „Už vieningus zanavykus“ kandidatas Šakių rajone Arūnas Stravinskas (298 tūkst.).
Lentelėje pateikiame TOP 20 kandidatų, kurių deklaracijose ties mokesčiais puikuojasi nulis, tačiau pajamos – nemenkos.
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas paaiškina, kad dažniausiai tokios situacijos susidaro tuomet, kai asmuo parduoda turtą, tačiau iš jo nieko neuždirba. Tai yra, mokesčiai turėtų būti nuskaičiuoti nuo pelno, tačiau pastarojo nėra.
„Paprasčiausias variantas tie, kurie negavo pajamų ir nesumokėjo mokesčių. Aišku, rinkėjai turėtų kelti klausimą apskritai, ar tokie žmonės, kurie negauna pajamų, turėtų kažką valdyti. Kalbant apie šimtatūkstantines pajamas ir nulinius tarifus, ten situacija paprasta. Paprastai tai susiję su turto pardavimu. Tai gali būti arba akcijos, arba nekilnojamasis turtas, arba gal net automobilis kažkoks. Iš esmės turto pardavimo pajamos dažniausiai, kurios nedavė kažkokio pelno. Pavyzdžiui, nusipirkau būstą už 100 tūkst. eurų prieš metus, pardaviau už tuos pačius 100 tūkst. Tai deklaruoju kaip pajamas, nes jas gavau, bet neuždirbau daugiau, neuždirbau pelno. Paprastai šios neapmokestintos pajamos sietinos su turto pardavimu. Akcijose, gali būti ir taip, kad žmogus minusą patyrė, tuomet natūralu, kad mokesčių neatsiranda. (…) Kaip žinia automobiliai arba be pelno parduodami, arba išlaikius tam tikrą metų skaičių, neatsimenu, kiek reikia tų metų išlaikyti, bet šiuo atveju iš esmės turto pardavimas, iš kurio nebuvo gauta pelno, dėl to nebuvo mokėta mokesčių“, – DELFI komentuoja M. Dubnikovas.
Didžiausios pajamos – virš 3 mln. eurų
51 kandidatas nurodė, kad gavo didesnes nei 500 tūkst. eurų pajamas, iš jų 22 – didesnes nei 1 mln. eurų pajamas. Kandidatų sumokėti mokesčiai skaitine reikšme – kuklesni. Tik penkiais atvejais sumokėti mokesčiai siekė arba buvo netoli 15 proc. nuo pajamų.
Pavyzdžiui, daugiausia pajamų iš 13,7 tūkst. kandidatų už 2017 metus deklaravo LVŽS kandidatas Klaipėdos mieste – Vidmantas Dambrauskas, kiek virš 3 mln. eurų. Jis Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) generalinis direktorius. Jis sumokėjo ir beveik 450 tūkst. eurų mokesčių, tai būtų apie 14,78 proc. nuo pajamų.
Antrojoje vietoje pagal gautas pajamas – dabartinis Kauno meras ir vėl į šį postą kandidatuojantis „Vičiūnų“ įmonių grupės įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis. 2017 metų deklaracijoje nurodoma, kad jis gavo 2,7 mln. eurų pajamų, sumokėjo beveik 97 tūkst. eurų mokesčių (3,47 proc.).
Trečiojoje vietoje pagal gautas pajamas, rinkimų komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas Liudas Skierus – beveik 2,5 mln. eurų pajamų, 354,6 tūkst. eurų mokesčių (14,43 proc.). Jis – vienas „Vičiūnų“ įmonių grupės akcininkų.
Ketvirtojoje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Kauno rajone Audrius Banionis. Už 2017 m. jis deklaravo gavęs 2,3 mln. eurų pajamų, sumokėjęs beveik 7 tūkst. eurų mokesčių (0,3 proc.).
Penktojoje – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ kandidatas Švenčionių rajone – Antonij Jundo, deklaravęs 1,9 mln. eurų gautų pajamų ir sumokėjęs 2,7 tūkst. eurų mokesčių (0,14 proc.).
Iš 50 daugiausia pajamų gavusiųjų, 26 kandidatų sumokėti mokesčiai nuo pajamų nesiekia 1 proc. Pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratų kandidatas Rokiškio rajone Tomas Jarušauskas gavo apie 659 tūkst. eurų pajamų, sumokėjo 8 Eur mokesčių, LVŽS kandidatas Kėdainių rajone, Arvydas Šmigelskis, deklaravo gavęs 620 tūkst. eurų pajamų, sumokėjęs 272 Eur mokesčių.
Daugiausia mokesčių sumokėję
27 kandidatai iš 13,7 tūkst. kandidatų sumokėjo didesnius mokesčius nei 15 proc. nuo gautų pajamų. Tiesa, žvelgiant į sumą, šie skaičiai įspūdingai neatrodo. Pavyzdžiui, Darbo partijos kandidatas Raseinių rajone Gediminas Muižė sumokėjo 20,53 proc. mokesčių nuo pajamų, tačiau sumomis tai atrodo šitaip – nuo deklaruotų 4,87 Eur pajamų sumokėtas 1 euras. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė Panevėžio rajone Kristina Rimkienė sumokėjo 20 proc. mokesčių nuo deklaruotų pajamų (arba 2 Eur nuo gautų 10 eurų), Lietuvos centro partijos kandidatė Vilniaus mieste Aušra Lisauskienė sumokėjo 17 proc. mokesčių nuo pajamų (arba 3 Eur nuo gautų 17,65 eurų).
Daugiausia į valstybės biudžetą pagal sumokėtų mokesčių sumą įnešė LVŽS kandidatas klaipėdos mieste Vidmantas Dambrauskas – 448 tūkst. eurų, visuomeninio rinkimų komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas Liudas Skierus – 355 tūkst. eurų, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Vidmantas Martikonis – 145 tūkst. eurų, TS–LKD kandidatas Paulius Lukševičius – 133 tūkst. eurų, LVŽS kandidatas Leonidas Bergeris – 119 tūkst. eurų.
Dubnikovas: daryti išvadas nežinant pajamų šaltinio – pavojinga
Kaip DELFI komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas, nederėtų daryti išvadų vien pažvelgus į pajamas ir sumokėtų mokesčių procentus ar sumą. Pasak jo, vuomet omeny reikia turėti klausimą, koks iš tiesų buvo to žmogaus pelnas.
Dali mažesnius mokesčius galėjo mokėti ir dėl lengvatinių tarifų besiverčiant žemės ūkiu, kiti – užsiimdami individualia veikla ir nemažą dalį sumos nurašydami kaip patirtas išlaidas.
„Per individualią veiklą gautų pajamų dalis nusirašo į sąnaudas ir tik likusi dalis apmokestinama 15 proc. (…) Tarkime konsultuoju ką nors. Gaunu 10 tūkst. eurų pajamų, bet tam, kad atlikčiau tą konsultaciją buvo ir sąnaudos mano kelionei, kurui, biuro nuomai, elektrai, komunalinėms paslaugoms. Gal tai sudarė 9 tūkst. eurų ir išeina, kad pajamų deklaracijose bus 10 tūkst. eurų, bet realiai apmokestinamas bus tik 1000.
Bet vėlgi dažniausiai tai tikriausiai bus turto pardavimas su tam tikru pelnu (kuomet pajamos didelės, bet mokesčiais daug mažesni – DELFI). Pavyzdžiui, tas pats butas už 100 tūkst. eurų pirktas, bet parduotas už 110 tūkst. eurų. Tad tas 10 tūkst. eurų bus apmokestinama 15 proc.“, – aiškina M. Dubnikovas.
Anot jo, jeigu žmogus gavo daug pajamų, tačiau sumokėjo mažai mokesčių, galima daryti išvadą, kad pelno jis daug negavo. Pasak jo, tada galima kelti klausimą, kaip visgi tas žmogus dirba, jeigu neuždirba jokio pelno ar labai mažą.
„Daryti išvadas, nežinant pajamų šaltinio, yra šiek tiek pavojinga, nes realiai žmogus pajamų užsideklaruoja labai daug, bet iš to naudos, tikėtina, kad gauna nedaug. Pavyzdžiui, žmonės, kurie prekiauja akcijomis. Toks žmogus neretai gali turėti ir milijonines pajamas, bet negauti nei euro pelno ir nei euro mokesčių nesumokėsi tada. Žiūrint į deklaraciją atrodys, kad žmogus gavo labai daug pajamų ir visiškai nemoka mokesčių, bet gali būti, kad ne tai, kad neuždirbo, bet netgi patyrė nuostolių per savo veiklą ir mokesčių dėl to neatsirado. Nežinant pajamų šaltinio, iš tiesų yra rizikinga daryti išvadas. Nes galima nepelnytai apkaltinti ką nors“, – komentuoja mokesčių ekspertas.
Apie visus kandidatus informacijos galite ieškoti Vyriausios rinkimų komisijos tinklalapyje arba kandidatustatistika.lt
