Tiesa, turgaus vadovai jokios informacijos apie veiklą ir pirkėjų srautus neteikia.
Retkarčiais į Gariūnus važiuojanti vilnietė Justina DELFI pasakojo, kad šeštadienį priešpiet spūstyje įstrigo dar likus gerokai iki paties turgaus.
„Spūstis prasidėjo nuo kalno vidurio, nors važiavau pakankamai vėlai, apie 11 val. Gal tuo metu buvo daug važiuojančių, kurie mėgsta pamiegoti, bet teko ilgokai palaukti, kol gavau vietą automobiliui, - svarstė mergina. - Nors ir nedažnai važiuoju čia apsipirkti, tokios automobilių grūsties nesu mačiusi“.
Tačiau pačiame turguje nesijautė, kad būtų labai daug žmonių – pirkėjai išsisklaidė po didžiulę teritoriją.
Į panašią grūstį gruodžio pradžioje savaitgalį pateko ir kita vilnietė Auksė: „Buvau labai seniai buvusi šiame turguje, net nustebau, kokio ilgio grūstis, teko ilgai laukti, kol sulaukėme vietos automobiliui pasistatyti. Su draugais juokavome, kad čia kiekvieną savaitgalį vyksta „Jamam“.
Justina pasakoja tą šeštadienį į Gariūnus važiavusi siuvimo reikmenų, bet nusipirkusi ir automobilio valytuvus, maisto katei.
„Siuvimo reikmenis: medžiagas, užtrauktukus ir pan. perku tik čia. Nežinau, ar apsiperku pigiau, bet man yra susiformavęs toks stereotipas. Pavyzdžiui, už automobilio priekinio stiklo valytuvus mokėjau 50 Lt, nežinau, ar pigiau nei parduotuvėje, bet bent jau viliuosi, kad taip“, - kalbėjo Justina.
Ji sako tikrai pigiau įsigijusi maisto savo katei. „Mano mama katei maistą visada perka Kalvarijų turguje, ten ji už du kilogramus vieno prekės ženklo maisto moka 60 Lt, aš už 1,8 kg sumokėjau 45 Lt”.
Mergina sako pastebinti, kad Gariūnai keičiasi. „Dabar visi labai nenoriai suteikia nuolaidą, vis skundžiasi, kad ir taip nieko neuždirba, nors vaikštinėjant po turgaus teritoriją nuolat transliuojama, kad čia visada nusiderėsi. Atsimenu, vaikystėje būdavo galima gauti tikrai nemažą nuolaidą“.
Justina taip pat pasakoja nepastebėjusi, kad pardavėjai naudotųsi kasos aparatais, nors dengtose turgavietėse jie yra privalomi.
Gariūnų verslo parko vadovas Ramūnas Šeduikis atsisakė DELFI komentuoti šiųmetę kalėdinę prekybą šiame turguje.
„Žinoma, per šventes žmonės daugiau perka, bet kad būtų didžiulis pirkimas, koks buvo anksčiau, tikrai taip nėra. Matyt, įtaką padarė euro įvedimas, nes žmonės, išgirdę įvairias kalbas ir įvairias nuomones, mano, kad reikia pataupyti, nes nežinia, kas bus. Žinoma, būtų neprotinga teigti, kad švenčių metu prekyba nepadidėja. Bet dabar prekeiviai užsidirba tik atlyginimą, galima tik išgyventi“, - DELFI komentavo ji.
Skaičiuojama, kad Gariūnuose dirba iki 10 tūkst. pardavėjų.
DELFI primena, kad valstybinės institucijos ne vienerius metus bando išvaikyti šešėlinę ekonomiką iš Gariūnų. Dar šią vasarą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Kęstutis Jucevičius tvirtino, kad Gariūnų prekeiviai nenori rodyti savo apyvartos.
FNTT yra skelbusi, kad išaiškino šešėlinę prekybą drabužiais, avalyne ir galanterijos prekėmis Lietuvoje vykdžiusių 18 asmenų grupuotę. Pirminiais skaičiavimais, grupuotė nuslėpė ir į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 750 tūkst. litų mokesčių. Rastos milijonus siekiančios grynųjų sumos. Įtariama, kad dalis prekių buvo parduodama Gariūnų turgavietėje.
