Bene svarbiausias pakeitimas tas, kad dabar kasmetinės atostogos yra skaičiuojamos darbo dienomis, o ne kalendorinėmis, kaip buvo anksčiau.
Iki praėjusių metų liepos nepanaudotos atostogų dienos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas), buvo perskaičiuotos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas suteikiant 5 darbo dienas.
Jei perskaičiuojant išėjo ne sveikas skaičius (su dalimi po kablelio), ne visa atostogų diena turėjo būti skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Pvz., 10 kalendorinių dienų turėjo būti perskaičiuotos į 8 darbo dienas (10x5/7=7,14=8).
Svarbu žinoti, kad iki kodekso įsigaliojimo sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviams, kurie turi mažiau kaip 10 darbuotojų, nuostatos dėl atostogų suteikimo eilės, apskritai tokiose darbovietėse atostogos suteikiamos šalių susitarimu, o jų galima ir nesuteikti, jeigu žmogus dirba trumpiau negu 1 metus (tokiu atveju išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas).
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. draudėjų (įmonių), kurie turi mažiau kaip 10 apdraustųjų (darbuotojų). Iš viso tokiose įmonėse dirba 236,8 tūkst. asmenų.
Kasmetinės atostogos arba laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 (arba ne mažiau kaip 24 dirbant 6 darbo dienas per savaitę) darbo dienų kasmetinės atostogos.
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Bet kokiu atveju švenčių dienos (pvz., liepos 6 d.) į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti kompensaciją už jas) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent 1 darbo dienos atostogas. Paprastai kalbant, tokia teisė atsiranda išdirbus maždaug 13 darbo dienų. Grubiai skaičiuojant, pradirbus mėnesį galima gauti apie 1,7 dienos atostogų.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą.
Darbo kodekse nustatyta, kad atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (12 jeigu dirbama 6 dienas per savaitę).
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau kodeksas nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti kitaip.
Nesuėjus 6 nepertraukiamo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos: nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu ir kt.
Už antrus ir paskesnius darbo metus atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Ši sudaroma atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka): nėščios darbuotojos ir auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų; auginantys bent 1 vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų; darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų; darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų; darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis – atostoginiai. Jie išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų mokami tomis dienomis, kaip įprastas atlyginimas.
Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Darbuotojams iki 18 metų, tiems, kad augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (arba 30 jeigu dirbama 6 dienas per savaitę).
Auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Papildomos atostogos taip pat suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – 1 darbo diena.
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 arba 50 darbo dienų atostogos. Atskiroms darbuotojų profesijoms konkretų pailgintų atostogų trukmę nustato Vyriausybė.
