Esą Minske imta svarstyti, kokių ekonominio poveikio priemonių galima būtų imtis prieš Lietuvą, siekiant nubausti ją už neva nelojalų elgesį po liepos 4 d. incidento, kurį sukėlė Švedijoje registruoto nedidelio lėktuvo „Jodel D.111“ nelegalus skrydis iš Lietuvos teritorijos iki pat Baltarusijos sostinės Minsko.
Jurijus Ševcovas, Minsko Europos integracijos instituto vadovas, savo tinklaraštyje nurodo, kad, Lietuvai neįvykdžius teisinės pagalbos prašymo, konfliktas neišvengiamai gilės.
„Didelė baltarusiškų krovinių dalis iš Klaipėdos bus nukreipta į Latvijos, Rusijos ir Ukrainos uostus”, - rašo jis. Anot jo, Lietuvai gali kilti keblumų vežant krovinius per Baltarusijos teritoriją.
Baltarusiški kroviniai sudaro trečdalį Klaipėdos jūrų uosto srauto. „Nemanau, kad „meškiukai” gali būti priežastis, dėl kurios baltarusiai atsisakytų tų sąlygų. Kokias šiandien turi Klaipėdos uoste”, - teigia Klaipėdos uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Primename, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusį ketvirtadienį pareiškė laukiąs atsakymų iš Lietuvos dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos ir pagrasino, kad „Lietuvai dėl to maža nepasirodys“.
„Jeigu tų atsakymų, pagal tarptautines normas, nebus, mes rasime adekvatų atsakymą į „pliušinius reikalus“, - pareiškė jis.
Minskas pranešė, kad kreipėsi į Lietuvą ir Švediją prašydamos suteikti teisinę pagalbą tiriant galimą valstybinės sienos pažeidimą, kai liepos 4 dieną švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos - Baltarusijos sieną.
