Savo įmonę Ervinas (vardas pakeistas – red.) įsteigė prieš trejus metus. Vyras pradėjo vystyti elektroninės prekybos verslą, tačiau šiais metais nusprendė jį parduoti.
„Paskelbiau internete, kad yra parduodama uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir netrukus atsirado susidomėjęs asmuo“, - savo istoriją pradėjo pasakoti pašnekovas.
Pakalbėjęs su potencialiu pirkėju telefonu Ervinas sutarė dėl sąlygų.
„Sutarėme, kad aš paruošiu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir persiųsiu jam elektroniniu paštu projektą. Netrukus, jei viskas bus užpildyta teisingai, susitiksime pasirašyti dokumentų“, - prisiminė verslininkas.
Sutarties projektą Ervinas persiuntė vyriškiui. Dokumente buvo nurodyti visi reikalingi sutarčiai asmens duomenys – vardas, pavardė, adresas ir asmens kodas.
„Pirkėjas atsiuntė savo duomenis, tačiau nurodyta buvo, kad akcijas pirks kita įmonė, nurodytas buvo ir jai atstovaujantis asmuo, - pasakojo pašnekovas. - Persiuntęs sutarties projektą daugiau jokių žinių iš šio piliečio nebesulaukiau. Tiesa, bandžiau jam dar skambinti telefonu. Jis atsakė, kad šiuo metu turi daug reikalų ir netrukus susisieks su manimi bei sutarsime dėl susitikimo. Vis dėlto su manimi nebuvo daugiau susisiekta, todėl pagalvojau, kad žmogus persigalvojo“.
Viską suprato po skambučio
Nepavykusį pardavimą vyras greitai pamiršo, nes atsirado kitas įmonės pirkimu susidomėjęs asmuo.
„Su juo gana greitai suderinome sąlygas. Jis pats paruošė sutartį, nekilo bėdų susitarti dėl susitikimo ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus, atidaviau jam įmonės antspaudą. Čia istorija galėjo ir baigtis, tačiau po dviejų savaičių sulaukiau skambučio iš Registrų centro“, - tęsė Ervinas.
Centro darbuotoja verslininką informavo, kad per devynias dienas bandoma antrą kartą keisti jo buvusios įmonės vadovą.
„Likau nesupratęs ir paaiškinau, kad balandžio 9 d. buvo parduotos įmonės akcijos ir įmonės vadovas galėjo būti keičiamas tik po to. Gavau atsakymą, kad kažkoks asmuo dar balandžio 1 d. pateikė akcininkų sąrašą. Iškart supratau, kad ši istorija bus susijusi su asmeniu, kuriam buvo siųstas sutarties projektas ir kuris vėliau dingo“, - toliau įvykių eigą dėstė vilnietis.
Susisiekė nuomotoja
Ervinas įsitikinęs, kad pasinaudojus jo asmeniniais duomenimis buvo suklastoti dokumentai ir Registrų centre buvo pakeistas įmonės vadovas.
„Mažų mažiausiai keista, kad be jokios buvusio įmonės savininko žinios galima atlikti tokius veiksmus valstybinėje įmonėje“, - stebėjosi pašnekovas.
Čia istorija nesibaigė. Vieną dieną Ervinas sulaukė moters, kuri netoli Grigiškių nuomoja kambarius, skambučio.
„Ji teigė radusi mano telefoną internete, įmonių kataloge, prie mano buvusios įmonės kontaktų. Ji skundėsi, kad jos nuomojamose patalpose yra atvežtas ir jau tris dienas gyvena armėnų kilmės vyriškis, turintis Registrų centro išrašą, kuriame įvardytas kaip mano įmonės vadovas“, - pasakojo sostinės gyventojas.
Moteris tikino, kad armėnų kilmės pilietį atvežė nepažįstamas vyriškis, kuris žadėjo atvežti dar daugiau vyrų, neva dirbsiančių statybose.
„Ji pamanė, kad aš buvau tas asmuo, atvežęs armėną. Nuvykau tiesiai išsiaiškinti situacijos“, - kalbėjo pašnekovas.
Ervinas išsiaiškino, kad šalia Grigiškių apsigyvenusiam piliečiui buvo pažadėtas darbas statybose, jei jis sutiks tapti įmonės direktoriumi.
„Armėno teigimu, kažkoks vyras, pristatantis Sauliaus vardu, žadėjo surinkti daugiau darbuotojų ir verstis statybomis. Žmogelis teigė, kad nieko blogo nenorėjo ir naiviai pasitikėjo sukčiaus žodžiais. Be to, jam buvo duotas įmonės antspaudas. Taigi, paaiškėjo dar vienas nusikaltimas – neteisėtas antspaudo dublikato pagaminimas. Juk tikrasis antspaudas buvo atiduotas tikrajam pirkėjui“, - neteisėtą veiklą įžvelgė buvęs įmonės savininkas. Pasak jo, armėnas taip ir nesulaukė daugiau statybininkų, kuriuos turėjo atvežti Sauliumi pasivadinęs vyras.
Supratęs, kad situacija gali baigtis liūdnai, Ervinas kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto užvaldymo.
„Pareigūnai teigė, kad dar nebuvo susidūrę su panašia istorija, tačiau buvo paslaugūs ir stengėsi įsigilinti į situaciją“, - sakė pašnekovas. Dabar jam telieka laukti istorijos pabaigos, nes tyrimas dar tik pradėtas. Verslininkas bijo, kad per laiką, kol įmonė bus sugrąžinta teisėtam savininkui, įmonės vardu gali būti prisiimta įsipareigojimų.
Registrų centras: tai – pavieniai atvejai
Pagal dabartinius Registro centro duomenis Ervino įkurtos įmonės vienintelis akcininkas yra savininkas nelietuvišku vardu. Nurodoma, kad akcijos buvo įsigytos balandžio 2 d. Įmonės vadovu paskirtas tas pats asmuo, kurio gyvenamoji vieta registruota Klaipėdoje.
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius teigė, kad įmonės valdymo perėmimas nusikalstamu būdu įvyksta, tačiau itin retai. Pasak jo, per paskutinius dešimt metų jam yra tekę girdėti tik du tokius atvejus.
„Prieš kelerius metus turėjome tokį atvejį Klaipėdoje, bet greitai viskas buvo nustatyta“, - kalbėjo jis.
Pasak A. Petrošiaus, visi duomenys, susiję su įmonių akcininkų ar vadovų pasikeitimu, yra laikomi Registrų centre, todėl nutikus tokiam atvejui išsiaiškinti kaltinamuosius ne taip ir sunku.
Pašnekovo teigimu, Registrų centras yra paruošęs visus reikalingus dokumentus prokurorams, jei bus kreiptasi dėl neteisėto įmonės užvaldymo, dokumentų klastojimo.
A. Petrošius teigė, kad Registrų centras veikia pagal galiojančius teisės aktus, kurie nereikalauja, kad keičiant įmonės vadovą ar akcininkus procese fiziškai dalyvautų visi akcininkai. Pasak jo, tokia nuostata sunkintų juridinių asmenų administravimą.
„Nuo savęs galiu pridurti, kad tokius pasikėsinimus neteisėtai užvaldyti svetimas įmones iš dalies lemia labai liberalus akcijų perleidimo reglamentavimas, reikalaujantis paprastos rašytinės formos akcijų perleidimo sutarties. Žinia, tokia liberali tvarka nustatyta siekiant neapsunkinti verslo papildomomis biurokratinėmis procedūromis. Mano subjektyvia nuomone, akcijų perleidimo sandorių perkėlimas į elektroninę erdvę ir nesuklastojimo elektroninio parašo panaudojimas efektyviai išspręstų šią retsykiais pasitaikančią problemą“, - sakė jis.
