Tačiau daugumą žmonių nuo sėkmės ir karjeros pasiekimų sulaiko baimė, jog kažkas nepasiseks. Ar būna atvejų, kai rizika yra pamatuota, ir tikrai verta rizikuoti? Ar galima pasinaudoti savo baime savo naudai? Du vadinamieji profesionalų tinklo „LinkedIn“ įtakotojai išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu.
„BlackBird Media“ savininkas Jeffas Hadenas
„Koks yra vienas dalykas, kuris visiems jau seniai pabodo? Apgailestavimas, – rašo šis. – Visuomet galima atsigauti ir pasimokyti iš savo klaidų. Nieko nedarymas yra klaida. Kai tu nieko nedarai, tai automatiškai reiškia, kad nėra nieko, ką reikėtų gerinti, gelbėti ar atrasti.“
Žinoma, yra skirtumas tarp nepamatuotos ir apgalvotos rizikos. J. Hadenas siūlo „prieš mirtį“ kelis kartus protingai surizikuoti.
„Pasamdykite ar paaukštinkite žmogų, kurio šiaip nesamdytumėte ar paaukštintumėte“. Jis atliko neoficialią savo draugų verslininkų apklausą ir visi jam sakė, kad vienas iš geriausių jų darbuotojų iš tiesų yra žmogus, kurį priimdami į darbą jie surizikavo. „Kažkuris iš jų neturėjo tinkamos kvalifikacijos arba tinkamos patirties. Arba buvo per jaunas. Arba atėjęs iš visai kitos srities“, – rašo J. Hadenas.
Tie žmonės jam sakė, kad jie surizikavo, nes „tiesiog nujautė, pajautė to žmogaus neišmatuojamas savybes. Jiems patiko to žmogaus požiūris, entuziazmas, protas ar požiūris į darbą.“
„Atsiprašykite už dideles jūsų padarytas klaidas“.
„Lengva prisipažinti klydus dėl mažmožių ir atsirašyti, – rašo J. Hadenas. – Tačiau kartais padarome kažką tikrai rimto, tikrai baisaus ir dėl to neatsirašome. Galbūt mums per daug gėda. Galbūt jaučiamės pažeminti. Todėl tiesiog pabėgame ir norime viską pamiršti. Tačiau tai pamiršti yra sunku. Ir kaskart apie tai pagalvoję viduje jaučiamės nesmagiai. Tiesiog reikia pasakyti „atsiprašau“. Gal jus parėks. Gal jus pažemins. Tačiau jūs jausitės geriau, nes pagaliau ai pasakėte. Be to, atsiprašymas gali padėti pataisyti santykius su draugais ar kitais žmonėmis, kurių jau net nesitikėjote išgelbėti.“
„Pažvelkite į akis vienai iš didžiausių savo baimių“. „Visi didžių dalykų siekiantys žmonės jaudinasi, – rašo J. Hadenas. – Produktyvesni žmonės nėra drąsesni už kitus. Jie tiesiog atranda jėgų judėti į priekį. Jie suvokia, kad baimė paralyžiuoja, o veikimas skatina pasitikėjimą. Tad, ką daryti? Tiesiog pasirinkite kažką, ką norėtumėte padaryti, tačiau bijote. Nemėginkite užgniaužti savo baimės. Tiesiog priimkite tą faktą, kad jums bus baisu. Ir tuomet padarykite tai.“
„Eureka Training“ pagrindinis konsultantas N. Millsas
Paimkite du žmones, kurie yra panašaus išsilavinimo, abu yra ambicingi ir daug žadantys. Kuo sėkmingai gyvenantis skiriasi nuo to, kuriam taip gerai nesiseka?
„Viskas priklauso nuo vieno dalyko, – sakė N. Millsas. – Sėkmingo ir nesėkmingo žmogaus smegenys kitaip vertina asmeninius pokyčius.“
„Stanfordo Universiteto psichologė Carol Dweck teigia, kad sėkmė priklauso nuo mąstymo. Sėkmingi žmonės linkę labiau galvoti apie augimą, problemų sprendimą ir tobulėjimą. O nesėkmingi žmonės mano, kad jų galimybės yra fiksuotos, todėl jie vengia iššūkių, – sakė N. Millsas. – Svarbiausia yra tai, kad sėkmingi žmonės nelaiko nesėkmės nesėkme. Jie mano, kad tai yra galimybė mokytis, prisitaikyti ir tapti geresniems.“
Taigi, kaip pakeisti savo mąstyseną ? N. Mills duoda keletą patarimų.
„Venkite negatyvių žodžių. Jeigu prastai jaučiatės, nesakykite to garsiai, – rašo N. Millsas. – Vietoj to, sakykite: „Man reiktų daugiau energijos.“
Taip pat venkite vartoti ribojančius žodžius. Kalbėdami apie save niekada nesakykite: „Negaliu“. Sakykite: „Kai aš galėsiu...“. Kiti ribojantys žodžiai yra „tikėkimės“, „galbūt“, „vieną dieną“ ir panašiai.
„Savo dieną pradėkite ir pabaikite pozityviai. Prieš eidami miegoti padėkokite už praėjusią puikią dieną, – pataria N. Millsas. – O atsibudę pasakykite: „Jaučiuosi puikiai. Džiaugiuosi, kad gyvenu. Žinau, kad šiandien man pasiseks.“
„Užsibrėžkite didesnį tikslą. Jeigu norite pasiekti konkretų rezultatą (tarkime privilioti konkretų klientą), žinoma, galvodami apie tai kiekvieną dieną ir dirbami ta linkme neabejotinai pasieksite tą rezultatą, – aiškino N. Millsas. – Tačiau užsibrėžę gerokai didesnį tikslą – susirasti dešimt naujų klientų šiais metais, paskatinsite teigiamų psichologinių pasikeitimų. Užsibrėžę didesnį tikslą ir apie jį svajodami mažesni tikslai jums atrodys daug lengviau pasiekiami.“
