„Nekilnojamojo turto mokestis atsirado dar viduramžiais, kai buvo apmokestinamai daiktai, bet laikui bėgant atsirado naujų mokesčių – pajamų, pelno. Bėda ta, kad tie seni mokesčiai, kurie ir neturi didelio efekto biudžetui, nebuvo panaikinti. Šiais laikais jie yra nelogiški. Juk žmonės uždirba pajamas, tai tos pajamos yra apmokestintos. Tai kodėl žmogus antrą kartą iš jau apmokestintų pajamų turi mokėti žemės ar nekilnojamojo turto mokestį?“, - laidoje „Ryto espresso“ sakė K. Leontjeva.
Apie žemės mokestį, kad ir nedidelį, kurį turi mokėti naujos statybos butų savininkai, pranešė portalas DELFI.lt. K. Leontjeva nurodo, kad šis mokestis pasimatė, kadangi yra pereinama prie naujų mokesčio verčių:
„Per artimiausius dvejus-trejus metus tie mokėtini mokesčiai dar 2,5 karto išaugs, nes kasmet auga žemės mokestis. Tai labai jaučia žemės savininkai, kurie gyvena ne daugiabučiuose, bet dabar pajaus ir tie, kurie gyvena miestuose naujos statybos namuose“, - sakė ji.
Pasak LLRI ekspertės, šis mokestis žmonėms yra netikėtas, jie nesupranta, už ką moka:
„Ar jie, sumokėję šį mokestį, gaus papildomų paslaugų, ar šalia jų namo atsiras kažkokia infrastruktūra, įrengtos aikštelės, pagerės gatvių apšvietimas? Panašu, kad tai nebus taip tiesiogiai susieta, tiesiog tie pinigai pateks į savivaldybės biudžetą ir bus panaudoti nebūtinai tos infrastruktūros šalia to konkretaus daugiabučio gerinimui“, - sakė ji.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite čia.
