„Žalčio žymė“, šeimyninis verslas užsiimantis senovės baltų stiliaus juvelyrika. Nors pirmi jų darbo metai – kuklūs, pajamos investuojamos į plėtrą, o ateityje direktorė numato verslo augimą.
Vasario 21 d. (trečiadienį) Valstybinės kalbos inspekcijos ir „Delfi“ naujienų portalo iniciatyvos surengtą šešioliktą „Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų“ konkursą laimėjo MB „Žalčio žymė“. Delfi verslo įkūrėją Laurą Pekelę (L. P.) kalbina apie veikos pradžią ir ką „Žalčio žymė“ ruošia ateičiai.
– Ar sunku buvo sugalvoti pavadinimą? Kaip jis kilo?
– L. P.: – Nebuvo labai lengva sugalvoti, bet ir nebuvo baisiai sunku. Pavadinimas yra įkvėptas to, ką mes kuriame.
– Pavadinimo reikšmė irgi sutampa su jūsų produkcija?
– L. P.: Taip, mes kuriame baltų stiliaus įkvėptą juvelyriką, o žaltys yra nuo seno žinomas kaip namų apsaugos simbolis. Mūsų juvelyrika turėtų saugoti žmogų, kaip žaltys saugo namus. Kadangi mes kuriame apsauginius simbolius, tai ta apsauginė žalčio žymė, kurią gaminame ir yra tas simbolis, iš kurio kilo mūsų pavadinimas.
– Kaip kilo verslo idėja?
– L. P.: Šitame versle esu tik direktorė, ir atsakinga už socialinius tinklus bei visą kitą. Mes dar turime juvelyrą, o pati verslo idėja tai kilo mūsų menininkei, mano mamai, Linai Biezai (L. B.).
– L. B.: Taip sutapo įvairios aplinkybės, greičiausiai, lemta buvo. Mano vyras latvis, Kaspars, ir aš abu labai domimės viskuo, kas baltiška. Mums vieną dieną bekalbant apie ornamentus, jis sakė, kad man gali padaryti ornamentą iš mano gimimo datos.
Pasirodo, kai jis buvo mažas, jo močiutė mokino kaip iš gimimo datos išskaičiuoti ir sudaryti ornamentinį atvaizdą, kuris kiekvienam žmogui veikia kaip asmeninis ženklas. Ji taip pat pasakojo, kad audžiant juostas, tie žmonių ženklai buvo įaudžiami kartu su kitais baltiškais simboliais, kaip lietuvių šimtaraštė juosta, arba latvių lielvardės juosta. Kaspars galvojo, kad šie ornamentai yra visiems žinomas dalykas, o aš pirmąkart išgirdau apie tai, ir pagalvojau, kad galima iš to kažką padaryti, nes gal ne tik man bus įdomu.
Pirminė mintis buvo atkurti austines juostas su kiekvieno žmogaus ženklais, ir sudėjus visos šeimos ženklus gautųsi kaip genealoginis medis su apsauginiais raštais. Bet pradėjau ieškoti audėjų, ir jos visos spyriojosi, joms per sudėtinga pasirodė, nes šimtaraštės juostos raštas vis pereina iš vieno į kitą – niekada nesikartoja. Per daug vargo, per brangu, neapsimoka, nusprendėme mes tuo neapsiimti.
Aš jau buvau pasidariusi eskizą, kaip tie raštai galėtų atrodyti, ir savo vyrui, juvelyrui, pasiūliau padaryti žiedą iš to rašto – išėjo labai gražus žiedas. Gali būti visa šeima su tais žiedais, ir jų visų stilistika bus vienoda, bet kiekvieno ornamentas bus išskirtinis. Taip ir išėjo, kad perėjome į juvelyriką.
– Kokius signalus matote šalies ekonomikoje? Visgi dirbate su prabangos prekėmis – ar žmonės taupo, ar kaip tik pakanka jums klientų?
– L. P.: Sunku pasakyti. Kadangi iš aukso negaminame, tik iš sidabro ir žalvario, tai čia prabangos didelės nėra. Yra užsakymų, ir neatrodo, kad žmonės labai taupo.
– Ar dalyvaujate mugėse, kaip Kaziuko, ar nusimato normalios kainos įpirkti vietas?
– L. P.: Mes šiemet dalyvausime Kaziuko mugėje ir dar keliose mugėse Latvijoje. Praeitais metais dalyvavome vasaros festivaliuose kaip „Kilkim žaibu“, „Mėnuo Juodaragis“. Kaziuko mugėje tikrai kainos nėra didelės.
Mūsų jaunas verslas, mums visur pirmi kartai, tai nežinojome net ko tikėtis, ir kai pamatėme kainas, tai jos mūsų tikrai neišgąsdino.
– Ar pavyksta uždirbti pelną?
– L. P.: Išeina. Kol kas dar mūsų nuostolis lygus pelnui. Pirmi metai nebuvo nuostolingi, šiemet, kol kas irgi visai gerai, bet nėra labai lengva uždirbti pelną, kadangi iš žalvario gaminant kainos nėra pačios didžiausios. Atima pinigus pagrinde internetinė prekyba, pinigų pervedimai, didelės investicijos. Reikia susipirkti visokias priemones, naujus agregatus, juos išbandyti, tai pajamos kol kas išeina mūsų augimui.
– Ar didelės žaliavų kainos?
– L.P.: Su kiekvienu užsakymu, aišku, brangsta. Sidabro kainas tiesiog reikia žiūrėti kaip jos svyruoja. Kartais randi labai gerą kainą, bet jau po kažkiek laiko žiūri, kad toli gražu tos kainos nebėra, ir nespėji į traukinį. Mes sidabrą perkame jau gal du mėnesius, tai iš viso tik vieną kartą pirkau.
– Kaip suprantu, jūsų verslą sudaro šeima. Ar planuojate plėsti savo komandą? Įkurti naujas parduotuves?
– L. P.: Pagal poreikį. Aišku, yra stiprus noras plėstis, nes vienam juvelyrui yra tikrai sunku aptarnauti visus žmones. Ypač, kai reikia visokioms mugėms pasiruošti, tam reikia daugiau dirbinių, neisi gi ten su keletu. Vienam juvelyrui nėra lengva dirbti, bet kol kas, kai verslas dar toks jaunas, nėra tiek pajamų, kad išlaikytume daugiau juvelyrų.
– Ar nusimato galimybė plėstis ateityje?
– L. P.: –Taip, tikrai nusimato.
– Klientui užsisakius jūsų produktą, ar ilgai jiems tenka laukti eilėje? Ar tos eilės didelės?
– L. P.: Labai įvairiai, priklauso nuo laikotarpio. Per Kalėdų laikotarpį buvo daugiau užsakymų, bet nepasakyčiau, kad reikia ilgai laukti. Perkant standartinius produktus, kurių mes turime pasigaminę iš anksto, mes paprastai pristatome Lietuvoje vos ne tą pačią dieną. Na, per tris dienas tikrai išsiunčiame. Jeigu asmeninis užsakymas, tai jau tenka kažkiek palaukti, ir iki mėnesio tenka.
– Kaip sekasi prekyba užsienyje? Kiek mačiau, jūs pristatote dirbinius beveik visoje Europoje.
– L.P.: Mes kol kas dar nesireklamuojame užsienyje. Esu sudariusi visą infrastruktūrą, kad galėčiau prekiauti su užsieniu, net internetinis puslapis geriau atrodo angliškai negu lietuviškai, bet dar neprekiaujame. Nebent, kai į muges važiuojam, bet internetinėje prekyboje dar neteko nieko parduoti.
– Bet jūs ruošiatės artimiausiu metu prekiauti ir ten?
– L.P.: Tikrai taip.
– O ko trūksta, norint žengti šia kryptimi?
– L.P.: Dabar labiausiai trūksta laiko ir žinių, nes viską viena darau. Šiame versle aš visas produktų fotografijas, internetinę parduotuvę sukūriau – viską, išskyrus patį produktą.
– Taip išeina, kad plėtimasis įvyks tik po to, kai savo komandą padidinsite?
– L. P.: Nebūtinai, gal tiesiog reikia man daugiau apsiprasti su viskuo, kas vyksta, susivaldyti situacijoje, ir tada plėsimės.
– Ar jaučiate didelę konkurenciją jūsų veikloje?
– L. P.: Nejaučiame didelės konkurencijos, kadangi mūsų darbai visai kitokie. Ta rinkos dalis nėra didelė, kuri dirba su baltiškais raštais. Gal labiau kalbant apie užsienį, kur labiau visiems vikingų estetika yra prie širdies, atsiranda konkurencija.
Šitoje vietoje atsiranda tikslas išreklamuoti būtent baltų simbolį ir pranokti skandinavus, o dėl visų kitų juvelyrų – mes šiek tiek kitaip viską darome. Man atrodo, užteks vietos visiems.
– Jūsų juvelyrika įkvėpta senovės baltų dirbinių – ar jūs replikuojate tuos dirbinius kaip jie buvo daromi tuo metu, ar visgi tai modernaus ir senovinio stiliaus miksas?
– L.P.: Pas mus viskas pažiūrėta iš modernios prizmės, visai nereplikuojame to, kas buvo daroma seniau. Mes tik naudojame apsauginius baltų simbolius, bet visi dizainai yra autentiški.
– Kokia jūsų tikslinė auditorija?
– L.P.: Tai yra tie žmonės, kurie domisi baltų kultūra, simboliais, tiki baltų simbolio apsauga. Iki šiol viskas, ką esame gaminę yra įkvėpta būtent baltų juostų, o jie turi daug apsauginių simbolių, kurie gali daug gero duoti žmogui, jeigu jais tiki.
– Ar jūsų dirbinius perka tik tam tikrų pažiūrų žmonės?
– L.P.: Sunku pasakyti. Dirbiniai taip pat ir gražūs yra (nusijuokia). Kai kurie perka dėl grožio, o kas tiki, kad jiems padės, perka dėl to. Pastebėjome, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių vestuvėms užsisako mūsų žalvarinius žiedus.
Mus labai nustebino, kai pirmąkart sužinojome. Kaip tik sidabro žiedams užsisakėme, bet žalvarinių nepatarčiau iš mūsų pirkti vestuvėms, nes žalvaris yra minkštas metalas, o sidabro žiedai puikiai atrodo, ir vis daugiau žmonių jų nori.
– Kokio amžiaus žmonės paprastai perka jūsų papuošalus?
– L.P.: Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės labiau domisi mūsų papuošalais. Festivaliuose tokiuose kaip „Kilkim žaibu“ ir „Mėnuo Juodaragis“ jaunesni žmonės ateina, bet internetinėje prekyboje, tai labiau vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės perka.
– Ar manote, kad tokia antikinio stiliaus juvelyrika taps mada? Ar tai gali išpopuliarėti už Lietuvos sienų?
– L. P.: Tai jau ir dabar yra madinga. Žmonės vis daugiau galvoja apie savo kultūrą, ir tikriausiai nori ant savęs tai parodyti. Tikrai matosi, kad žmonėms patinka, jie domisi ir nešioja.
– Ar manote, kad Lietuvoje baltų simbolikos ir kultūros yra per mažai?
– L. P.: Aš sakyčiau, kad per mažai yra tikslios informacijos apie tai. Aš, kadangi stengiuosi šviesti savo tikslinę grupę „Facebook‘e“, tai pastebiu žmones nežinant, iš kur jie traukia informaciją. Ką dar pastebėjau, kad tokių žmonių daug.
Pavyzdžiui, ieškojau informacijos apie simbolių prasmes, pilnas internetas visokių paaiškinimų, bet nėra niekur nurodyti regionai ar šaltiniai, kas kaip yra sakęs. Aš nežinau, iš kur informacija yra ištraukta, ar kiek ji yra tiksli. Kiti pasigavę tą informaciją išplatina į visas puses, ji ilgainiui susimaišo tarpusavyje ir tuomet niekas nebėra aišku.
– Kokių dar ateities planų esate suplanavę savo verslui?
– L. P.: Galvojame ateityje plėstis. Galbūt pavyks daugiau kažkuo užsiimti, ne tik juvelyrika, nes mes ir odines apyrankes siūlome, matosi žmonėms patinka odos gaminiai. Gal dar daugiau iš odos ką nors pasiūlysime, kaip diržus. Ateityje išeis auksą pridėti, padaryti „Žalčio žymę“ prabangesnę, nes kol kas esame vidutinės prabangos.
– Ačiū už pokalbį.
