Praeitą rudenį dviejų įtakingų Latvijos parlamento saugumo komitetų vadovai Vašingtone turėjo ne itin malonų pokalbį su aukšto rango JAV Iždo departamento pareigūnu.
„Nors jūsų šalis ir maža, jūsų valdžios aparatas taip pat nedidelis, tačiau per jūsų finansų sistemą pereina net vienas procentas visų pasaulinių transakcijų JAV doleriais. Tai šimtai ir šimtai milijonų. Jūs privalote gebėti šį procesą kontroliuoti. Kaip tai padarysite, privalote nuspręsti patys“, – per interviu Re.Baltica, prisimindamas pokalbį su JAV Iždo departamento sekretoriaus padėjėju kovos su teroristų finansavimu klausimais Danieliu Glaseriu, kalbėjo Latvijos parlamento gynybos komiteto vadovas Ainaras Latkovskis.
Panaši žinutė jau minėtojo A. Latkovskio ir Nacionalinio saugumo komiteto vadovės Solvitos Aboltinos laukė ir JAV valstybės departamente.
Poreikis pagaliau imtis rimtų veiksmų kovoje su nešvarių milijonų srautais per Latviją (daugiausia iš buvusios Sovietų Sąjungos) – būtinybė, apie kurią nuolat kalba ir naujoji JAV ambasadorė Latvijoje. Apie tai Latvijos užsienio reikalų ministerijai ne kartą užsiminė ir JAV valstybės sekretoriaus aplinka.
2016 metų sausį šis klausimas iškeltas ir JAV Kongrese. Kalbėdama apie iš Moldovos pavogtą milijardą dolerių ir tris Latvijos bankus, kongresmenė Sheila Jackson Lee pareiškė: „Panašu, kad šie bankai – finansinės institucijos, kontroliuojamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris liūdnai pagarsėjo grobstymais iš buvusių Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių iždo, aplinkos žmonių ir bičiulių“. Politikė paragino Baltuosius rūmus ir Kongresą išsiaiškinti, ar šie pinigai galiausiai nenusėda teroristinių organizacijų sąskaitose.
Dabar didžiausia Latvijai tenkanti rizika – skaudus „ne“ iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, prie kurios Latvija labai norėtų prisijungti.
Nerimą kelia ir galimybė netekti paskutinės korespondentinės sąskaitos doleriais Vakarų finansinėje institucijoje, vis dar bendradarbiaujančioje su Latvijos bankais. Trumpiau tariant, minėtosios priežastis ir iš Amerikos juntamas spaudimas – pagrindiniai veiksniai, pagaliau iš letargo miego pažadinę šalies politinį elitą ir bankų prievaizdus.
Prieš dešimt metų panašus Amerikos Latvijai daromas spaudimas baigėsi tuo, kad iš JAV finansų rinkos buvo išstumti du bankai („VEF banka“ neteko veiklos licencijos, o „Multibanka“ teko atlaikyti kardinalių savininkų ir pavadinimų pokyčių. Kol Europos Sąjunga ir JAV Rusijai nepritaikė sankcijų, abu bankus kontroliavo V. Putino vaikystės draugai – broliai Rotenbergai).
Nuo tada, kai prieš 25 metus Latvija atgavo nepriklausomybę, šalyje, kur gyvena vos 2 mln. žmonių, susiformavo neįprastai didelis bankų sektorius. 13 iš 17 bankų dirba praktiškai vien su už Latvijos ribų gyvenančiais klientais.
Jiems priklauso daugiau nei pusė visų bankuose laikomų indėlių. Tai labai rizikingas, tačiau labai pelningas verslas bankų savininkams (du iš trijų didžiausių Latvijos bankų pastaruoju metu – ABLV ir „Rietumu banka“ – daugiausia rūpinasi klientais, esančiais būtent už Latvijos ribų).
Viena iš priežasčių, kodėl į posėdį parlamento komitetas pakvietė bankų prievaizdus, buvo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų parengta ataskaita apie kyšininkavimo ir pinigų plovimo problemas Latvijoje.
„Latvija itin pažeidžiama korupcijos ir su kyšininkavimo, nes šalies bankų sektoriuje yra itin gausu klientų iš užsienio“, – teigiama ataskaitoje. Dokumente minėtas tiek Kirgizijos pareigūnų kyšininkavimo atvejis (su juo buvo susijęs net prezidentas, per neįvardytą Latvijos banką gavęs pinigų iš vienos Kanados bendrovės), tiek bandymas per tarpininkus iš Vokietijos ir Latvijos bankus papirkti Rusijos pareigūnus.
