Praėjusį trečiadienį pasirodė žinia apie į kriptovaliutas orientuoto JAV banko „Silvergate“ veiklos stabdymą, nes patyrė nuostolių dėl rinką supurčiusio kriptovaliutų platformos FTX žlugimo.
Po kelių dienų, penktadienį, pasirodė dar viena žinia apie kito JAV Silicio slėnio banko („Silicon Valley Bank“), kuris yra svarbus technologijų sektoriaus startuolių finansavimo rinkoje, bankrotą, o sekmadienį uždarytas dar vienas Niujorke veikiantis didelis kriptovaliutų sektoriaus skolintojas „Signature“ bankas.
„Silicon Valley Bank“ (SVB) – vienas didžiausių JAV bankų. Jis praėjusių metų pabaigoje užėmė 16-ąją vietą didžiausių JAV kreditorių reitinge, turėdamas apie 209 mlrd. dolerių vertės aktyvų.
Likvidumo krizė SVB banke atsirado, kai vienu metu daug klientų panoro atsiimti banke laikomus indėlius.
„Reuters“ skelbia, kad mėgindamas pritraukti kapitalą nykstantiems indėliams kompensuoti, bankas patyrė 1,8 mlrd. JAV dolerių nuostolį, parduodamas 27 mlrd. USD vertės obligacijų.
Praėjus trims dienoms JAV žlugo trečiasis bankas – „Signature Bank“, tarp kurio klientų buvo daug kriptovaliutų kompanijų. Žiniasklaida skelbia, kad šis bankrotas yra trečias didžiausias JAV bankininkystės istorijoje – po „Washington Mutual Bank“ (2008 m.) ir SVB.
Nemato sisteminės problemos
Pinigų perlaidų startuolio „TransferGo“, kuris anksčiau yra dirbęs su SVB, bet dabar nebeturi jokių verslo ryšių, generalinis direktorius Daumantas Dvilinskas sako, kad nėra teisinga teigti, kad JAV prasidėjo bankų krizė. Anot jo, yra itin mažai bendro tarp 2008 m. ir dabartinės situacijos. Jis išskyrė dvi problemas, lėmusias SVB žlugimą, – blogi mikrosprendimai ir didelė inovacijų įmonių koncentracija viename banke.
„Silicon Valley Bank“ buvo blogi mikrosprendimai, kurie nuvedė prie bankroto. Sprendimai buvo priimti, kai labai stipriai augo depozitų portfolio, ir jie investavo į ilgalaikius skolinimosi instrumentus. Deja, kaip žinia, palūkanos pakilo, kadangi tai buvo ilgalaikiai sprendimai, jie negalėjo finansuoti savo portfolio.
Be to, „Silicon Valley Bank“ ilgą laiką buvo vienintelė vieta, į kurią galėjo eiti startuoliai, fintech įmonės ir visos į inovacijas orientuotos kompanijos. Dėl to, kad kiti bankai Europoje ir JAV nepriimdavo šių kompanijų, jos koncentravosi būtent šiame banke. Koncentracijos rizika augo dėl kitų rinkos žaidėjų elgesio, ir tai nėra gerai. Jei koncentracija būtų mažesnė, problema būtų žymiai mažesnė“, – vertina jis.
„Kitas bankas („Signature“ – red.) turėjo daug kriptovaliutų, kurių kainos krito 70–80 proc., tačiau tai – mikroproblema, bet ne makro.
Kadangi tai su inovacijomis ir kriptovaliutomis susiję bankai, tikrai nemanome, kad tai – sisteminė problema. Gali būti, kad daugiau kriptovaliutų bankų (žlugs – red.), bet tikrai to negalima lyginti su situacija 2008 m.“, – priduria D. Dvilinskas.
Ilgalaikėje perspektyvoje mato neigiamų padarinių inovacijoms
Anot jo, SVB likvidumo krizė tiek Europoje, tiek JAV bus suvaldyta. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie įvykiai turės neigiamų padarinių. Pirmiausia naujoms technologijų kompanijoms bus sunkiau pradėti veikti, bet investicijų pritraukimo prasme didelės įtakos šie įvykiai esą neturės.
„Ilgalaikėje perspektyvoje nebus gerai, labai daug kompanijų reikės ieškoti naujų partnerių, kurių rasti nėra lengva. Tradiciniai bankai niekada nenorėjo dirbti su naujomis kompanijomis. Reikės, kad atsirastų naujų bankų, kurie palaiko inovacijas ir gali prisiimti rizikų.
Bus žymiai sunkiau atsidaryti banko sąskaitą ir įeiti į finansų sektorių, todėl tai labiau administracinė problema. „Silicon Valley Bank“ pagrinde teikia bankininkystės paslaugas, o kai kurioms kompanijoms teikė likvidumo paslaugas – skolino pinigus, bet tai nebuvo pagrindinis žaidėjas investicijų rinkoje“, – komentuoja jis.
Mauricas: pas mus daug saugiklių, kad tokių krizių išvengtume
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, kelių JAV bankų žlugimas – likvidumo krizė. Jo teigimu, prie šios situacijos prisidėjo spartus palūkanų normų kėlimas, kuris sumažino bankų vertybinių popierių kainą.
„Norėdami išmokėtas lėšas, kaip žinia, bankai nelaiko jų grynaisiais pinigais. Bankų tikslas – uždirbti, skolinant įmonėms arba dalį lėšų investuojant į obligacijas. Skolintų lėšų bankai taip greitai negali atsiimti, dalį jų turi laikyti likvidžiuose vertybiniuose popieriuose, kuriuos gali greitai, reikalui esant, parduoti.
<...> Bankai, norėdami patenkinti indėlininkų, kurie norėjo atsiimti lėšas, prašymus, pradėjo pardavinėti vertybinius popierius ir tokiu būdu sugeneravo nuostolį, nes rinkoje jų kaina nukritusi dėl pakilusių palūkanų normų. Jei vertybinius popierius būtų laikę iki pabaigos, nuostolio nebūtų. <...> Nieko blogo nebūtų nutikę, jei nebūtų taip stipriai išaugusi indėlininkų, norinčių atsiimti pinigus, paklausa“, – aiškina ekonomistas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad greitai atsirado sprendimų – įsikišo JAV Vyriausybė, kuri bankų klientams grąžins visus indėlius.
„Tokios krizės vadinamos likvidumo. Sudėliota daug saugiklių, kad tokių krizių išvengtume. Pirmas dalykas – indėlių draudimas, kad žmonės nebūtų suinteresuoti atsiimti pinigų, pvz., Lietuvoje nėra visai jokios logikos, prisiklausius kažkokių gandų, atsiimti indėlius iš finansinių institucijų, nes iki 100 tūkst. eurų pilnai viskas draudžiama. Kaip parodė „Snoro“ ir „Ūkio banko“ uždarymas, pinigai labai greitai išmokami su visomis palūkanomis. Toks draudimas galioja visoje ES.
Kitas dalykas – griežti reikalavimai, kad bankai laikytų tam tikrą dalį likvidžių lėšų. Tie „buferiai“ – gerokai didesni Baltijos šalyse, nei reikalaujama“, – pažymi Ž. Mauricas.
Jis primena, kad neseniai įvyko panašaus pobūdžio sukrėtimas ir Jungtinėje Karalystėje, tik pensijų fondų veikloje. Čia taip pat įsikišus Vyriausybei, situacija buvo suvaldyta.
Mato daugiau grėsmių dėl palūkanų normų kėlimo
Ekonomisto teigimu, ši bankų likvidumo krizė dar nerodo finansų krizės, kurią matėme 2008 m., požymių.
„Dar anksti apie tai kalbėti. Yra aiškus skirtumas nuo 2006–2007 m., nes tada fundamentaliai buvo negerai, buvo kredito rizika išaugusi, dabar to nėra, tik likvidumo rizika. Taigi sisteminės grėsmės nematau. Akcijos kaip tik šiandien pakilo, tai rodo, kad rinkos nepanikuoja. Tai, sakyčiau, labiau vienetiniai atvejai.
Aišku, pakilusios palūkanų normos turės vienų ar kitų neigiamų pasekmių, bet nematau, kad tai iššauks finansinę krizę, nes pamokos išmoktos, daugiau reguliavimų ir t. t.“, – sako Ž. Mauricas.
Jis ekonomikoje mato daugiau grėsmių dėl spartaus palūkanų normų kėlimo.
„Labiau pajusime per tam tikrus sektorius, tarkime, būsto rinką, kur aktyvumas – ženkliai sumažėjęs. Tam tikros įmonės, kurios buvo per didelį kąsnį apsižiojusios, gali nukentėti. Ir šiaip labai stipriai įsiskolinusioms įmonėms ir valstybėms palūkanų normų kilimas yra pavojingesnis“, – dėsto pašnekovas.
Ar Lietuvai atsilieps?
Anot jo, bankų likvidumo krizė būtų turėjusi kokį nors poveikį Lietuvai, jei panika būtų kilusi didesniu mastu: „Panašu, kad lauželius užgesino. Įtikino rinkas, kad čia laikinas dalykas. <...> Kažkokio poveikio neturėtų būti.“
„Krizė ateitų ne iš bankų, o tada, kai kredito rizika didesnė. Jeigu ir bus (krizė – red.), kol ji dar apsisuks, labai daug laiko užtruks – turi arba įmonės pradėti byrėti, arba gyventojai masiškai vėluoti grąžinti paskolas. Bankai ir finansų sektorius dabar – stipresnė pusė, ypač Baltijos šalyse. Dabar kitokio pobūdžio sukrėtimas“, – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.
Antanavičius: tai pirmosios kregždės
Analitikas Arnoldas Antanavičius mano, kad artimiausiu metu gali atsirasti ir daugiau bankų griūčių.
„Palūkanų normų kilimas sukėlė turbulencijų finansų rinkose, ir kažkokie instrumentai tapo ne tokie pelningi, kaip kažkas planavo ir tikėjosi. Praradimų fone atsirado nuostolių ir tam tikrų abejonių dėl vieno ar kito banko, natūralu, kad keliamos palūkanos gali sukelti ir daugiau tokių bangų artimiausioje perspektyvoje.
Pirmas aukas matome kol kas pakankamai solidžias. „Silicon Valley“ bankrotas – pirmoji kregždė, bet nebūtinai reiškia, kad tai gali tapti sistemine problema, kol kas dar anksti apie tai kalbėti. Jeigu tai tik lokalus JAV banko bankrotas, tai nebūtų pirmas įvykis istorijoje, tikėtina, kad dar gali rasti instrumentų suvaldyti užkratą, kad jis nesiplėstų. Mums turbūt dėl to ir nereikėtų išgyventi, kai gyvename kitoje Atlanto pusėje“, – komentuoja A. Antanavičius.
Situacija jis palygino su 2008 m., kai bankrutavo JAV bankas „Lehman Brothers“.
„Yra grėsmė, jei tai išplinta plačiau, kaip buvo 2008 m. po „Lehman Brothers“ bankroto, tada nuvilnija banga per bankų sektorių, ir tame rezultate bankai apribojo arba apskritai sustabdė paskolų išdavimą, tai stipriai paveikė likvidumą rinkose, kalbant apie būsto ir komercinius segmentus.
Jei toks scenarijus išsipildytų, be abejo, būtų blogai, bet kad tai nutiktų, reikia, kad ne vienas ar kitas bankas bankrutuotų, bet kad tai sukeltų domino efektą ir griūtį. Kol kas nepanašu, kad šių bankų bankrotai sukeltų tokią griūtį“, – aiškina A. Antanavičius.
Anot jo, nereikėtų baimintis 2008–2009 m. krizės scenarijaus.
„Kol bankai dalija paskolas ir kredituoja būsto įsigijimą, tai, matyt, rodo, kad jie vertina situaciją pakankamai gerai. Problema būtų tada, kai bankai pas mus pradėtų dalyti paskolas, sakytų, kad bando apsaugoti kapitalą, tada galima sakyti, kad yra kažkas panašaus, kas buvo prieš 15 metų. Dabar to tikrai nesimato“, – vertina pašnekovas.
„Jeigu pasižiūrėtume praeitų metų statistiką, kiek buvo bankų bankrotų, tikriausiai tų pavyzdžių būtų ir daugiau, „Silicon Valley“ – tik vienas didesnių JAV bankų, tai savaime sukuria garsumą ir rezonansą. Paprastai Vakarų pasaulyje, kapitalistinėse santvarkose, dėl įvairių priežasčių nutinka finansinių institucijų bankrotų net ir gerais laikais, tik gal jie taip neakcentuojami, tada ir visuomenė gyvena įprastą gyvenimą“, – priduria jis.
Bidenas: JAV bankų sistema saugi
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį patikino, kad Amerikos bankų sistema yra saugi, pastaruoju metu pranešus apie dviejų šalies bankų žlugimą.
„Amerikiečiai gali būti tikri, kad bankų sistema yra saugi. Jūsų indėliai jūsų lauks, kai jums jų prireiks“, – televizijos parodytuose komentaruose tvirtino J. Bidenas. Valstybės vadovas kartu pabrėžė sieksiąs griežtesnio bankų reguliavimo, kad panašūs incidentai ateityje nesikartotų.
Prezidentas nurodė, kad žlugusių bankų vadovai neteks darbo.
Negana to, J. Bidenas akcentavo, kad šių finansų institucijų sukurtos problemos netaps našta ant JAV mokesčių mokėtojų pečių. „Išlaidas padengs mokesčiai, kuriuos bankai moka drausdami indėlius“, – pažymėjo jis.
Pastarosiomis dienomis JAV pranešta apie dviejų bankų – „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ – žlugimą. Tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos platesnės bankų krizės.
Be kita ko, pirmadienį HSBC bankas Jungtinėje Karalystėje už 1 GBP įsigijo banko „Silicon Valley Bank“ britų padalinį, taip stengiantis apsaugoti šio banko indėlius ir šalies startuolių sektorių.
