Pavyzdžiui, „Rosneft“ gali kilti rimtų sunkumų gaunant finansavimą iš prekeivių užsienyje, skelbia RBK.
Praeitą savaitę JAV iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biuras (OFAC) parengė dokumentą dėl naujų sankcijų: konkrečiai buvo sudarytas sankcijų sąrašas „Sectoral Sanctions Identifications List“, į kurį patenka ir „Vniešekonombank“, „Gazprombank“, „Rosneft“ ir „Novatek“..
Dokumente aiškinama, jog Amerikos bankams ir investuotojams draudžiama sankcijų sąraše atsidūrusiems bendrovėms suteikti ilgesnę nei 90 dienų finansinę paramą. Be to, „Vniešekonombank“ ir „Gazprombank“ nebegalės pritraukti kapitalo išleisdamos naujų akcijų. „Rosneft“ ir „Novatek“ šis ribojimas netaikomas, rašo newsru.com
OFAC parengtame dokumente, kuris buvo paviešintas liepos 16 dieną, sankcijų formuluotė skamba taip: „Tranzakcijos JAV asmenų ar JAV teritorijoje, su kuriais susiję žemiau įvardyti asmenys, yra draudžiamos: draudžiama su šiais asmenimis sudaryti sandorius, teikti finansavimą ar sudaryti skolinimo sutartis ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui („Vniešekonombank“, „Gazprombank“, „Rosneft“ ir „Novatek“) (angl. The following transactions by U.S. persons or within the United States involving the persons listed below are hereby prohibited: transacting in, providing financing for, or otherwise dealing in new debt of longer than 90 days maturity of these persons).
Šioje formuluotėje pažymima, jog draudimas galioja naujiems skolinimo įsipareigojimams sąraše įvardytoms bendrovėms.
Tą pačią dieną JAV finansų ministerija paskelbė Baltųjų Rūmų direktyvą, kurioje pateikiama beveik identiška, tačiau šiek tiek kitokia formuluotė (anglų kalboje skiriasi vienas prielinksnis) – vietoje su šiais asmenimis teigiama šiems asmenims.
Į šį niuansą dėmesį atkreipė „Bryan Cave“ juristas Cliffas Bernesas, besispecializuojantis ekonominių sankcijų klausimu. Anot specialisto, prielinksnių skirtumas šiame kontekste labai svarbus. Formuluotė su prielinksniu for praplečia sankcijų mastą: pavyzdžiui, „Gazprombank“ arba „Vniešekonombank“ negalės ne tik pritraukti lėšų iš JAV bendrovių ir piliečių, bet ir pačios negalės jiems skolinti.
Be to, Rusijos bankai negalės ne tik savo naujų akcijų siūlyti investuotojams iš užsienio (jie to neketino daryti ir iki sankcijų), bet ir sudaryti sandorių su amerikiečiais dėl naujų trečiųjų bendrovių akcijų.
Ragina ir Europą
Antradienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai, tačiau realiai dėl sankcijų planuojama tartis tik rugpjūčio pabaigoje.
Tuo metu britų leidinio „The Independent" šaltiniai sako, kad Didžiosios Britanijos siekio didinti sankcijas nepalaikys prancūzų ir vokiečių diplomatai.
JAV dienraštyje „Financial Times“ išspausdintoje nuomoje apžvalgininkas Wolfgangas Munchau tvirtina, kad numuštas Malaizijos oro linijų MH17 reiso lėktuvas yra kitos kategorijos katastrofa. Šis šiurpus nusikaltimas svarbų regioninį konfliktą gali potencialiai iškelti į pasaulinį lygmenį kaip didžiausią sukrėtimą.
Pasak jo, visų išjuokiamos Vakarų sankcijos prieš Rusiją jau dabar turi didesnį poveikį, nei skelbia antraštės. Užsienio investuotojai staiga pamatė riziką ten, kur anksčiau nematė.
Anksčiau praeitą savaitę JAV administracija įvedė griežčiausių iki šiol Maskvai taikytų sankcijų paketą. Dėl dolerio monopolijos finansinės sankcijos gali būti įvestos savarankiškai.
Tačiau, pasak apžvalgininko, ES vis dar nedalyvauja sankcijose, nes ES valstybių narių interesai skiriasi. Vokietiją ir Italiją, pvz., su Rusija sieja stiprūs ryšiai ir prekybiniai santykiai. Niekas nenori paskatinti tolesnio krizės eskalavimo, tačiau solidarumo su Olandija jausmas vis dėlto yra labai stiprus. Tarp žuvusiųjų lėktuvo katastrofoje daugiausiai Olandijos, Malaizijos, Australijos ir Indonezijos piliečių, yra ir Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Belgijos piliečių. Šis faktas gali pasitarnauti toliau vienijant Europos poziciją.
Jo nuomone, sankcijos turėtų būti visaapimančios. Rusijos kompanijoms euras ir svaras yra svarbios globalinio finansavimo valiutos. Londono Sitis yra finansinė rinka, per kurią turtingi rusai plauna pinigus – tai reikėtų nedelsiant sustabdyti.
Papildomai prie finansinio embargo, ES turėtų apsvarstyti ir energijos importo – akivaizdžiai pažeidžiamiausio pramonės sektoriaus – draudimą. ES turėtų skubos tvarka pritaikyti energijos apsaugos strategiją ir siekti tapti nepriklausoma nuo tiekimo iš Rusijos.
„Sunku numatyti, kokį konkretų ekonominį poveikį turės visos šios priemonės. Tačiau iš to, ką matėme iki šiol, negalime atmesti galimybės, kad tai bus didžiausias ir svarbiausias sukrėtimas pasaulinei ekonomikai“, - pripažįsta W. Munchau.
