Paskirtasis ūkio ministras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius sako, kad vieną didžiausių šalies problemų – emigraciją – galėtų spręsti gerai apmokamų darbo vietų kūrimas, todėl Lietuvos ekonomika turi orientuotis į aukštos pridėtinės vertės sektorius.
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Ne bendrojo vidaus produkto skaičiaus augimas pamaitina žmogų, o jo atlyginimas“, – interviu sakė 27–erių metų politikas.

Jis mano, kad Lietuvai reikia koncentruotis į biotechnologijų, lazerių ir finansinių technologijų sektorius, kur jau yra įdirbis. Taip pat jis norėtų, jog valstybės įmonių dividendų mokėjimas būtų depolitizuotas.

V. Sinkevičius nepritaria idėjai ateityje sujungti Energetikos ir Ūkio ministerijas. Tačiau pasibaigus elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentine Europa, Energetikos ministerija galėtų būti sujungta su Aplinkos ministerija.

Iš Seimo Ekonomikos Komiteto į ministeriją pereinantis V. Sinkevičius prasitarė, jog dar nepasirinko viceministrų, tačiau potencialių kandidatų sąraše nėra su partija susijusių žmonių.

– Ką ketinate keisti Ūkio ministerijos viduje?

– Šiandien ministerija neturi veido. Jeigu mes paklaustume žmonių gatvėje, tai vien tas žodis „ūkio“ užkliūtų ir nedaugelis suprastų, apie kurią ministeriją kalbame. Ministerijai reikia veido ir tas veidas gali būti inovacijų failas. Antra, ekonomikos orientavimas – ketvirtosios pramonės revoliucijos ėjimas kartu su inovacijomis. Žinoma, labai svarbu ir toliau rūpintis verslo aplinka, eksporto skatinimu, siejant taip pat su ateitimi – inovacijomis. Dar reikia gerinti investicinę aplinką.

– Jūsų požiūriu, kokie turi būti Lietuvos ekonomikos prioritetai?

– Biotechnologijos – biomokslai, fotonika – lazeriai ir finansinės technologijos, kur Lietuva yra padariusi neblogą pažangą.

– Ką jūs darysite, kad pavyktų susikoncentruoti į šiuos prioritetus?

– Nuo pirmos dienos yra labai svarbu susirinkti komandą. Tuos viceministrus, patarėjus, kurie bus projektų vadovais, su kuriais susidėliosime kiekvieną žingsnį, ką yra svarbu įgyvendinti, kad Lietuva išsiskirtų regione būtent šiose kryptyse.

Privalome nepamiršti žmogiškųjų išteklių prognozavimo, kas yra labai svarbu. Jeigu mes neblogai atrodome biomedicinos srityje ir yra investuotojų, norinčių kurtis Lietuvoje, tai jie susiduria su pirma problema, jog trūksta specialistų. Jų yra parengiama nepakankamai.

Šiandien paraleliai einanti profesinių mokyklų pertvarka, prie kurios prisidėjau, ir aukštojo mokslo reforma yra neatsiejami dalykai. Švietimas yra neatsiejamas nuo tvarios ekonomikos. Mes galime orientuoti, perorientuoti tūkstančius kartų, tačiau jeigu nebus žmonių, tai bet koks ekonomikos vadovėlis pasakys, kad žmonės kuria ekonomiką.

– Kalbate, kad švietimas yra neatsiejamas nuo ekonomikos augimo. Koks, jūsų nuomone, turėtų būti Ūkio ministerijos bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija, skatinant mokslo ir inovacijų plėtrą?

– Dabar jau startavęs dalies to failo perdavimas iš Švietimo ministerijos į Ūkio ministeriją. Tai skatins verslo ir mokslo dialogą. Institucijų pagrindas turėtų likti Švietimo ministerijoje, tačiau mokslo pritaikymas ir mokslo bei verslo ryšys turėtų būti Ūkio ministerijos. Mums svarbiausia mokslo taikymas ir mokslo produktų komercializavimas. (...) Labai svarbu, kad viskas būtų koncentruota į vieną. Mokslininkas dabar būna sumišęs. Kažkas yra Ūkio ministerijoje, kažkas – Švietimo ministerijoje, o tada paaiškėja, kad Vidaus reikalų ministerija dar turi trupinius. Viskas turėtų būti koncentruota vienoje ministerijoje ir, aš manau, kad šiandien tai yra Ūkio ministerija.

– Ar Lietuvos ekonomikos perorientavimas į jūsų nurodytas kryptis padės mažinti emigracijos mastą?

– Viskas, kas juda į priekį, padėtų (kovoti - DELFI) su emigracija. Labiausiai su emigracija padėtų mažesnis biurokratizmas. Nesvarbu, ar tu grįžai iš Londono ar dar vakar dirbai mokytoju ir nusprendei kurti verslą, dabar tu susiduri su didžiuliu biurokratiniu aparatu: 57–iomis prižiūrinčiomis institucijomis, 54–iais teisės aktais. Tu pasimeti, tai smarkiai sumažina norą ir pagalvoji, kad gal mano idėja nėra gera. Čia mes turime padaryt lengvai pasiekiamas paslaugas žmonėms, kad nuo įmonės sukūrimo iki apmokestinimo būtų viskas aišku.

Ūkio augimas kuria darbo vietas, sudaro prielaidas atlyginimų augimui, kas yra labai svarbu ir padėtų išlaikyti mūsų žmones. Ne bendrojo vidaus produkto skaičiaus augimas pamaitina žmogų, o jo atlyginimas.

– Emigracija Lietuvoje kuria įtampą darbo rinkoje ir dažnai siūloma specialistų trūkumą spręsti imigracija iš trečiųjų šalių. Ar jūs palaikytumėte iniciatyvas palengvinti imigraciją į Lietuvą?

– Ten, kur specialistų trūksta, mes galime kalbėti apie jų atvykimą. Tas Vyriausybės sąrašas veikia neblogai, tik jį reikia peržiūrėti. Prioritetas turėtų būti mūsų žmonių susigrąžinimas.

– Pastaruoju metu buvo kalbama apie Ūkio ir Energetikos ministerijų sujungimą. Pritartumėte tokiai iniciatyvai?

– Nepritarčiau, nes šiai dienai, be jokios abejonės, Energetikos ministerija įgyvendina valstybei labai svarbius klausimus, ir tai yra turbūt paskutiniai žingsniai iki visiškos nepriklausomybės. Tai yra sinchronizacija, Ignalinos atominės uždarymas ir derybos dėl finansavimo, jos yra pasunkėjusios „Brexit“ kontekste, bei naujoji energetikos strategija. Aš manau, kad be 2025 metų ir be sinchronizacijos įgyvendinimo galimybių sujungti ministerijas nėra.

Antra, aš nematau galimybių jungti Ekonomikos ministerijos su Energetikos tik dėl to, kad kažkada tai buvo departamentas, padalinys. Tai, kad jos yra viename pastate, nėra priežastys. Aš matyčiau, kad galimybė jungti po 2025 metų atsiras Energetikos ir Aplinkos ministerijas. Būtent Aplinkos ministerija įgyvendins labai panašius projektus, žiedinę ekonomiką. Šių ministerijų darbas bus labai panašus. Aš žiūriu į projektus, kurie bus persidengiantys, kur funkcijos besidubliuojančios. Jungimas turėtų būti daromas pagal šiuos kriterijus.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Ką manote apie aktyvesnį valstybės valdomų įmonių kotiravimą biržoje?

– Aš manau, kad tai yra paskutinis žingsnis, susitvarkius įmones. Kotiruoti biržoje reikia tik sutvarkytas įmones, nes tada gauni didžiausią vertę. Pirmiausia turime baigti įmonių pertvarką, tada pakeisti jų statusą į akcines bendroves, peržiūrėti jų funkcijas ir veiklas.

Tai yra labai svarbu, kurios įmonės iš dalies ar iš esmės atlieka socialinę funkciją ir valstybė yra pasirengusi, esant reikalui, jas remti. Kokios įmonės turėtų tais metais, kai neinvestuoja, mokėti dividendus. Ūkio ministerija čia turi imtis lyderystės, tačiau kad nebūtų interesų konflikto, turėtų atsisakyti savo valdomų valstybės įmonių, bet jos yra tik dvi.

Yra dar Stebėsenų ir prognozių agentūra (SIPA), kuri dabar yra neveiksni. Jos vaidmuo turėtų būti labai svarbus, ne tik įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, tačiau ir tų pačių (valstybės įmonių – BNS) valdybų narių atsakomybių nustatyme. Turime labai aiškiai apibrėžti ir žiūrėti valdybų darbą.

– Ar turite sąrašą įmonių, galinčių dalyvauti biržoje?

– Kol kas aš norėčiau nuo to susilaikyti, nes jau visuomenėje tai sulaukia didelio rezonanso kaip įmonių privatizacija. Tai dažnai supainiojama. Manau, kad pirma reikėtų išsiaiškinti įmonių portfelį. Sumažės kelių priežiūros įmonių, urėdijų ir tas portfelis susitrauks. Taps daug aiškesnis. Pakeiskime įmonių statusą ir tada galbūt galime kalbėti apie kitus žingsnius.

– Jūs užsiminėte apie dividendų mokėjimo politiką, valstybės įmonėms vykdant investicinius projektus. Kada valstybės įmonės pelnais turi dalintis su valstybe?

– Čia turėtų būti stiprus SIPA vaidmuo, kuri galėtų aiškiai pasakyti, kad ne ministras turi nurodyti, kuri įmonė šiandien turi mokėti dividendus, o kuri ne.

Įvertinus įmonių funkcijas, potencialą, investicijas, formuojant lūkesčius turėtų būti nustatoma, kurios įmonės galėtų susimokėti dividendus. Valstybė turi kiekvieną įmonę įvertinti labai aiškiai. Negalima visiems uždėti vieną formatą, kad rytoj kiekviena įmonė suneša 50 mln. eurų dividendų.

– Ar valstybės įmonių dividendų mokėjimą norite depolitizuoti?

– Absoliučiai. Mes privalome depolitizuoti. Privalo būti profesionalai – SIPA, kuri įvertintų kiekvieną įmonę ir tada būtų formuojamas vienas ar kitas lūkestis.

– Praėjusi Vyriausybė buvo pradėjusi mąstyti apie verslą kontroliuojančių įstaigų skaičiaus mažinimą. Ketinate tęsti šią idėją?

– Taip, tai valstybės skaudulys. Aš sakyčiau, kad nesusikoncentruokime į institucijų skaičių. Peržiūrėkime jų funkcijas. Tas funkcijas, kur dubliuosis, optimizuokime. Pirmiausia funkcijų peržiūra – ji bus padaryta, o tada optimizacija.

– Kokia jūsų nuomonė apie vidaus sandorius?

– Aš buvau tas, kuris pritarė bent jau vidaus sandorių naikinimui valstybės įmonėse. Savivaldybės čia sušoko ir pasakė, kad bus daug problemų. Mano nuomone, šiandien viešųjų pirkimų įstatymas yra gana griežtas ir atitinkantis realybę, bet turėtume pasižiūrėti į efektyvumą. Vidaus sandoriai, jeigu jie suteikia šiek tiek efektyvumo, tai gerai, bet jie turi būti prižiūrimi. Turi būti taikomi išimtine tvarka.

Šiaip mano vizija būtų sustiprinti Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), per kurią galėtų vykti daugiau pirkimų, o tai reikštų daugiau skaidrumo ir efektyvumo. Šiandien su CPO yra problema – katalogas. Visi pasakys, baikite, kaip aš galiu pirkti, kai ten dar yra „Nokia 3310“ senoji. Manau, kad katalogą galima operatyviai atnaujinti ir kiek kalbėjau su CPO vadovu, tai resursų tam yra, tačiau turi būti grįžtamasis ryšys. Institucijos turi informuoti apie planuojamą pirkimą ir apie parametrus, kurių jiems reikės. Dažniausiai mes žinome, kad vienas parametras – 6 ar 7 USB jungčių – leidžia sėkmingai pasirinkti tiekėją.

Pasižiūrėsime į CPO pajėgumus ir galimybes didinti pirkimų skaičių. Per keletą pastarųjų metų ji buvo nustekenta ir nurašyta, kaip nereikalinga, bet, aš manau, kad jos vaidmenį reikia stiprinti.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Vyriausybei liko treji metai. Tikite, kad jums pavyks nuveikti visus užsibrėžtus darbus?

– Bus visko, o aš esu reiklus. Reikia kantrybės ir stiprios komandos. Svarbiausia savęs nebarstyti absoliučiai nesvarbiems dalykams.

– Ne kartą minėjote, kad jums būtina stipri komanda. Jau gal žinote kandidatus į viceministrus?

– Aš dar su niekuo nekalbėjau. Turiu sąrašą pavardžių, ką esu nusimatęs, tačiau dar su niekuo nekalbėjau, nes norėjau sulaukti prezidentės galutinio sprendimo.

– Ar sąraše daug su partija susijusių žmonių?

– Ne. Nėra išvis. Nežinau ar tie, į kuriuos esu nusitaikęs, sutiks. Deja, atlyginimo negaliu pasiūlyti didelio. Aš taikausi į žmones – projektų vadovus, kurie būtų tikslo siekiantys ir turėtų šiokią tokią institucinę atmintį.

– Keli ūkio ministrai yra pasižymėję interesų supainiojimu. Gal ir jūs turite kokių nors giliai paslėptų ir nedeklaruotų interesų?

– Man turbūt pasisekė, kad aš esu iš labai paprastos šeimos. Mama yra medicinos sesers padėjėja, sesuo dar studijuoja, o kiti giminės nėra kažkokie verslininkai, tai interesų konflikto man čia pavyks išvengti. Dėl skraidymo privačiais prabangiais lėktuvais – kol kas nesižaviu ta aviacijos dalimi. Rizikų visada yra labai daug ir ministras yra taikinys.

– Ką matote Ekonomikos komiteto pirmininko ir „valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojo postuose?

– Dėl frakcijos pavaduotojo man lengviau atsakyti. Aš siūlysiu demokratinius rinkimus, tai yra, kad frakcijos kolegos siūlytų savo kolegas arba vienas ar kitas kolega pats pasisiūlytų ir slaptu balsavimu apsispręstume, kas tinkamiausias kandidatas eiti šias pareigas.

Dėl Ekonomikos komiteto čia yra įdomesnė situacija, nes yra kvota, o pagal ją ta pozicija priklauso mums, bet ministro portfelis priklauso koalicijos partneriams. Mes dar nekalbėjome apie jokias konkrečias pavardes ir, manau, apie tai bus kalbama antradienį koalicijos pasitarime. Yra įvairių spėliojimų, bet aš jus galiu užtikrinti, kad nebuvo kalbėta apie jokias pavardes.

Matematiškai nesunku sudėti, kad realiai yra dvi pavardės. Arba Algirdas Butkevičius, arba Andrius Palionis, bet aš nenoriu apie nė vieną iš jų kalbėti, nes mes apie tai nekalbėjome.

– Ar jūs esate susijęs giminystės ryšiais su buvusiu ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi?

– Ne. Tikrai ne. Mes, galima sakyti, susipažinome šios kadencijos pradžioje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (605)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (53)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Panevėžio verslininkas: dirbti Lietuvoje turi norėti ir filipiniečiai (192)

Jei rasti aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje darosi sunku, tai žemesnės...

Parduodamas kavinių tinklas „Caffeine“ (37)

„BaltCap“ pateikė rinkai siūlymą įsigyti kavinių tinklą „Caffeine“. Parduodamos 62...

VPT: Kauno valstybinis muzikinis teatras 4 mln. eurų konkurse ribojo konkurenciją (3)

Viešųjų pirkimų tarnyba ( VPT ) Kauno muzikiniam teatrui nurodė nutraukti vieną iš beveik 4...

Top naujienos

Gyvai / Susirėmimas dėl trečios vietos: „Žalgiris“ – CSKA (197)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą (18 val.) Belgrado „Štark“ arenoje turi...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (129)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Dianos atminimas – detalėse: karališkųjų vestuvių akcentai, skirti žmonių širdžių princesei pagerbti (1)

Žmonių širdžių princesė – taip mielai iki šiol vadinama Diana. Šeštadienį įvykusiose jos...

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (51)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (605)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (368)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (31)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (49)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (268)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (179)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...