„Didesnes benzino kainas degalinėse, matyt, pamatysime netrukus, nes didmeninės kainos jau kyla ir per paskutines dienas išaugo maždaug 8 centais. Tai reiškia, kad ir mažmeninės kainos kils 8-10 centų.
Tiesa, dyzelino kainos nebūtinai išaugs, nes jas pastaruoju metu lėmė ne naftos kainų dinamika, o situacija rinkoje. Dabar dyzelino paklausa yra sumažėjusi nes lėtėja ekonomika, transporto ir statybų sektoriai. Atitinkamai dyzelino kainoms yra spaudimas žemyn, tad jos gali išlikti tokiame pačiame lygyje kaip dabar“, – teigia Ž. Mauricas.
Pasak jo, brangstanti nafta ir degalai darys neigiamą įtaką infliacijos lėtėjimui, nes naftos kainų augimas gali pristabdyti kai kurių gamybininkų ir prekybininkų norą mažinti kainas ar bent jų nedidinti.
„Sakyčiau, tai yra didžiausia rizika. Bet kol kas naftos kainos pokytis nėra didelis – ji pakilo nuo 75 iki 85 JAV dolerių už barelį. Tai nėra tokio masto pabrangimas, kokį mes matėme, pavyzdžiui, praėjusių metų kovą. Tuomet ir degalai pabrango apie 60 centų už litrą, o dabar, manau, galime tikėtis maždaug 10 centų brangimo“, – prognozuoja ekonomistas.
Jo teigimu, infliacija vis dar yra didelis Europos centrinio banko (ECB) galvos skausmas. Pastaruoju metu situacija gerėjo būtent dėl mažėjusių energetinių išteklių kainos, tad vėl brangstanti nafta nežada nieko gero. Jei degalų kainos vėl pradės augti, tikėtina, kad nustos mažėti ir infliacija.
„Ir tada ECB turės arba vėl kelti palūkanų normas, ar bent jau laikyti jas aukštesnes ilgesnį laikotarpį. Buvo lūkestis, kad palūkanos kils iki 4 proc., po bankų sukrėtimų JAV tie lūkesčiai sumažėjo, bet dabar vėl auga. Pagrindinė priežastis – mažiau nei tikėtasi lėtėjanti infliacija. Jei degalai brangs, palūkanos neišvengiamai kils toliau“, – mano Ž. Mauricas.
Jis sako, kad sunku prognozuoti, kiek ilgai laikysis aukštesnės degalų kainos, kadangi tai labiausiai priklauso nuo naftą išgaunančių šalių organizacijos OPEC, ypač Saudo Arabijos, kuri turi labai daug galimybių didinti ar mažinti naftos gavybą.
„Iš tiesų ir Rusija turi labai didelę įtaką, o Vakarų šalys tam tikra prasme yra įkaitės. Visa laimė, kad JAV turime didelius kiekius išgaunamos skalūnų naftos“, – pažymi „Luminor“ ekonomistas.
Pasak jo, apskritai Vakarų pasaulio ilgalaikė strategija yra mažinti priklausomybę nuo naftos ir kito iškastinio kuro, didinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes kitu atveju priklausysime nuo politinių sprendimų.
„Nes pagrindinė priežastis, kodėl pakilo naftos kainos, yra ta, kad Saudo Arabija tiesiog pasakė, kad sumažins naftos pasiūlą. Ir mes dar nieko negirdėjome iš Rusijos, ji taip pat gali iššauti paskutinį šovinį ir pasakyti, kad sumažins savo naftos pasiūlą pasaulyje. Tuomet kaina už barelį gali pasiekti ir 100, ir galbūt 200 JAV dolerių. Ta priklausomybė nuo nestabilių autoritarinių režimų nėra gera ir reikia dėti visas pastangas jai mažinti“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK pokalbį su Ž. Mauricu:
