Tokią asmeninę istoriją DELFI papasakojo klaipėdietis Jonas Čyvas. Vasario pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas padėjo tašką byloje, kurioje jis nesėkmingai įrodinėjo, jog iš pardavimų vadybininko pareigų buvo atleistas neteisėtai.
Pokalbiai „Skype“ – kaip įrodymai
Kaip teigiama teismo nutartyje, iš J. Čyvo „susirašinėjimų su liudytoja (tos pačios įmonės darbuotoja, – red.) per „Skype“ programą turinio galima konstatuoti, kad ieškovas svarstė galimybę nutraukti darbo sutartį. Ji teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino susirašinėjimo su ieškovu turinį“.
Darbuotoją atleidusi „Print Station“ įrodinėjo, kad tai padarė turėdama jo pareiškimą atleisti iš darbo. Teismas pastebėjo, kad prašymo originalas neišliko, tačiau „minėtas pareiškimas buvo nukopijuotas. Šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovė pateikė bendrovės vadovo telefono Galaxy S5 duomenis (JPEG paveikslas)“.
Be to, iš susirašinėjimų su vadovu Aurimu Garbenčiumi per „Skype“ programą matyti, kad darbuotojas prašė atsiųsti pareiškimo atleisti iš darbo pavyzdį. Šis persiuntė nuorodą iš interneto portalo „Rekvizitai.lt“.
Taigi bendrovė pateikė teismui vadybininko J. Čyvo prašymo atleisti iš darbo kopiją, kurios lapo apatinėje dalyje nurodyta „Rekvizitai“. Anot teismo, rašysenos ekspertas padarė išvadą, jog „tikėtina“, kad vadybininko prašymo kopijos apatinėje dalyje pasirašė pats darbuotojas.
Atsižvelgę į šią informaciją ir liudytojų parodymus esą apie darbdavį vadybininkas atsiliepė neigiamai ir jau anksčiau ketino išeiti iš darbo, teismai nusprendė, kad jo atleidimas buvo teisėtas.
Kur dingo pareiškimo originalas?
J. Čyvas DELFI neslėpė nusivylimo teismų sprendimai, tačiau pripažino veikiausiai neskųsiąs apeliacinio teismo nutarties Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Esą po tokių žemesnės instancijos teismų sprendimų laimėti maža galimybių.
„Svarbiausias dalykas, kaip „teisingai“ veikia mūsų teisinė sistema: į teismų praktiką įėjo toks faktas, jog norint neteisėtai atleisti darbuotoją užtenka tik 2 dalykų – jo žodžiu išsakyto noro ir skenuoto, kompiuteriu rašyto dokumento su „panašiu į darbuotojo parašu“, – stebėjosi atleistas darbuotojas.
Anot jo, norėtųsi duoti praktinį patarimą kitiems, „tačiau esant šitokiai teisinei sistemai Lietuvoje joks patarimas nepadėtų – esi absoliučioje darbdavio valdžioje“.
„Print Station“ vadovas A. Garbenčius DELFI sakė, kad pradžioje buvo patenkintas darbuotojo darbu, o jį atleido tik dėl pateikto pareiškimo. Vis dėlto kur dingo šio originalas, jis tiesiai neatsakė.
„Ta prasme? Klauskite J. Čyvo. Mums atrodo taip, kaip nurodėme teisme. Na, tai taip (jis jį paėmė, – red.). Kas daugiau galėjo jį paimti? Kitiems darbuotojams čia tikrai jo nereikėjo“, – aiškino vadovas, kurį tenkina teismų sprendimai priimti bendrovės naudai.
Jo nuomone, sprendimai priimti vadovaujantis ne vien „Skype“ įrašais, telefono nuotrauka.
„Remiasi ir ekspertų išvadomis, kurios įrodinėjo, kad tas parašas nėra suklastotas. Tai nebuvo dokumento kopija, o nuotrauka. Čia jau ekspertas taip mano, jis tai patvirtino, savo nuomonę, išvadas pateikė pagal savo darbo patirtį. Kad aš būčiau įvertinęs vien savo nuomone, žmogus, neturintis toje srityje patirties, tai būtų viena. Bet jeigu teismo ekspertas, kuris tuo užsiima, pažymėjimus, teisę tai daryti – tai kas kita“, – svarstė vadovas.
J. Čyvas tvirtino darbdaviui neteikęs prašymo atleisti jį iš darbo. Esą jeigu darbdavys turėjo priešingų faktų, ar duomenų apie tariamą prašymo paėmimą, tą jis turėjo įrodyti teisme, bet neįrodė.
Nesant faktų – tikimybių pusiausvyra
Advokatas Viktoras Lavrinovič pripažino, kad žmonėms vis dažniau bendraujant virtualiai (el. paštu, telefonu, „Skype“, „Facebook“, „Twitter“ ir kt. priemonėmis) ir teismuose kuo toliau, tuo daugiau bylų nagrinėjama vertinant elektroninius duomenis.
„Taigi, kai byla patenka į teismą, ginčo šalys, įrodinėdamos reikšmingas aplinkybes, neretai remiasi tiek el. laiškais, tiek kitokiu elektroniniu susirašinėjimu, o teismas privalo tokius šalių pateiktus įrodymus tinkamai vertinti“, – aiškino advokatas.
Jo teigimu, vadovaudamiesi įstatymu teisėjai visus įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, be to, teismas remiasi ne pavieniais įrodymais, o jų visuma.
„Svarbu paminėti ir tai, kad civilinėse bylose teismai vadovaujasi taip vadinama tikimybių pusiausvyros taisykle. Pagal ją abejonių dėl tam tikrų faktų egzistavimo gali išlikti, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus“, – komentavo V. Lavrinovič.
Taigi, anot jo, teismai vertina ne tik el. susirašinėjimą, bet ir kitus šalių pateiktus įrodymus – paaiškinimus, parodymus, ekspertų išvadas, kitus rašytinius įrodymus, tikrina, ar jie yra patikimi, ar neprieštarauja vieni kitiems, ir tik iš įrodymų visumos (o ne iš vienos šalies pateikto susirašinėjimo), daro išvadas apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą.
„Ir eksperto išvadą, kad tam tikra aplinkybė yra „tikėtina“, teismai vertina visų aplinkybių kontekste pagal minėtas įrodymų vertinimo taisykles – jokia eksperto išvada teismui nėra privaloma“, – paaiškino teisininkas.
Pasak jo, naudodamiesi „Skype“ ar kitomis el. susisiekimo priemonėmis, darbuotojai ir darbdaviai neturėtų pamiršti, kad kilus ginčui šie susirašinėjimai gali atsidurti teisme ir šis juos vertins kartu su kitais įrodymais.
Norite pasidalyti savo istorija? Buvote nesąžiningai atleistas? O gal esate darbdavys, kuris nori pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba čia.
