Neapsimoka priklausyti vien nuo prekių eksporto
Tokia mintis kyla pažvelgus į pastarąsias ekonomines ir geopolitines realijas – mažosios euro zonos valstybės, pasikliaujančios vien tik eksportu, vis dar bando išlipti iš recesijos duobės, o nedraugiški Lietuvos kaimynai neleidžia pakankamai uždirbti eksportuotojams. Žinoma, pernai Rusijos įvestos sankcijos maisto ir kitiems produktams neigiamai paveikė eksporto apimtis, dėl ko atitinkamai biudžetas gavo mažiau pajamų. Tačiau tai, kad vidaus paklausa vis labiau įsibėgėja, apeliuodama kiek rūškaniems eksportuotojų veidams, yra tik teigiama žinia.
Labai džiugina tai, kad pastarieji nesibodi vis dažniau praverti Vakarų Europos durų – ypač maisto produktų srityje padaryta pažanga nukreipiant prekybą į ES šalis, kuriose pagrindinės rinkos vis dar auga, nors ir lėtai, ir į Šiaurės Ameriką bei Aziją. Prognozuojama, kad nuo 2016 m., kuomet atsigaus mūsų šalies ekonomikos pažiba eksportas, BVP išaugs iki seniai bematytų 4,7 proc. per metus, ir taip toliau išlaikysime reikšmingą atotrūkį nuo euro zonos vidurkio.
Infliacija nebaugins
Būtų klaidinga manyti, kad atpigusi nafta naudos davė visiems, išskyrus Lietuvą. Pridėkim pigesnes dujas ir tampa viskas aišku, kodėl per 2015-ųjų slenkstį žengėme su defliacinėmis nuotaikomis. Be to, pirmąjį ketvirtį mažėjantis vartotojų pasitikėjimas padės sureguliuoti prekybos paklausą. Tačiau kainų kilimą kreive aukštyn turėtume išvysti jau antrąjį metų pusmetį, kuomet didesni netiesioginiai mokesčiai, pavyzdžiui, nuo 9 proc. iki 16 proc. didėsiantis PVM tarifas šildymui, ir auganti paklausa šalies viduje pakurstys infliaciją.
Nors artimiausius keletą metų ir toliau matysime augančias kainas, augimas bus nežymus – 2016 m. infliacija augs iki 0,9 proc., o 2017 m. viršys 2 proc. Vis dėlto, augimas stabilizuosis, išsilygins, nepaisant net ir ganėtinai laisvos euro zonos pinigų politikos. Be to, jeigu pavyks išlaikyti dabartines našumo augimo ir kokybės gerinimo tendencijas, prognozuojamu laikotarpiu nuo euro zonos vidurkio besiskiriantis vidaus infliacijos rodiklis neleis smarkiai augti santykiniam kaštų lygiui.
Investicijos augs – ir privačios, ir viešosios
Viešieji projektai iki šiol turėjo didelės įtakos investicijų augimui, iš dalies dėl to, kad Vyriausybė buvo pirmoji, kuri pasinaudojo mažesnėmis skolinimosi išlaidomis. Privataus sektoriaus paskolų augimas pernai išliko suvaržytas, kadangi kreditų įstaigos vis dar taikė gana griežtus skolinimo kriterijus ir plėtė savo kapitalo bazę. Tačiau šiemet šis balansas ims pamažu keistis, nes tikimasi didesnio privačių investicijų augimo nuo 2016 m. dėl augančio pasitikėjimo ir mažų finansavimo kaštų. Vidutiniu laikotarpiu investicijas galima skatinti mažinant tradiciškai didelius darbo jėgos kaštus, bet ne darbo užmokesčio dalies. Šie kaštai peraugo atlyginimus 2013 m., tačiau pernai jų augimas itin sulėtėjo, kai gerėjant fiskaliniam balansui buvo sudarytos sąlygos sumažinti darbo užmokesčio apmokestinimą.
Pasidžiaukim ir tuo, kad dėl mažesnio biudžeto deficito Vyriausybė galės toliau teikti paramą didiesiems infrastruktūros projektams. Todėl Lietuvai pavyks ir toliau naudotis ES bendrojo finansavimo lėšomis, kurios gali padidėti dėl Europos Komisijos remiamos investavimo programos, ir skatinti teikti daugiašalės plėtros paskolas. Kuomet prie Lietuvos krantų įsikūrė suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence“, Lietuvai atsivėrė galimybės tapti dujų reeksportuotoja regione, o šiemet dar planuojama užbaigti dvi naujas elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, kas, tikėtina, leis sumažinti importuojamos elektros energijos kainą. Tai – itin aktualu, nes dabar importuojame apie 60 proc. visos suvartojamos elektros energijos.
Pagyrimai dėl einamosios sąskaitos balanso – eksportui ir pigesnei elektrai
Investicijomis grindžiamas augimas palaipsniui eliminuos einamosios sąskaitos perviršį, kuris buvo didžiausias 2013−2014 m. − apie 1,5 proc. BVP. Tačiau dėl augančio paslaugų sektoriaus eksporto einamosios sąskaitos perviršio mažėjimas bus lėtas. Einamoji sąskaita prognozuojamu laikotarpiu turės nedidelį perviršį, priešingai nei didelis užsienio prekybos deficitas, kuris susidarė staigaus augimo metu iki 2008 m. Nors manoma, kad importas eilinį sykį pralenks eksportą, didesnis žaliavų naudojimo našumas ir kylanti perdirbtų produktų eksporto pridėtinė vertė pristabdys ryškų prekybos balanso nuosmukį.
Užsienio prekybos deficito kontrolė sumažins poreikį remtis tiesioginėmis užsienio investicijomis augimui finansuoti, kas sumažins riziką vidutiniu prognozuojamu laikotarpiu. 2013 m. tiesioginės užsienio investicijos (TUI) augo 5,1 proc., tačiau pirmojoje 2014 m. pusėje krito dėl lėto euro zonos augimo ir geopolitinės įtampos regione. Tikimės, kad prisijungimas prie euro zonos ir geresnė integracija į ES tiekimo grandinę sudarys sąlygas joms atsigauti 2016−2018 m. Taip pat prognozuojame, jog Lietuva išlaikys savo privalumus pritraukdama TUI Baltijos regione dėl gyventojų skaičiaus ir rinkos dydžio, darbo jėgos išsilavinimo lygio, neužšąlančio uosto ir kitų transporto jungčių ir dėl to, kad gamybiniai ir paslaugų projektai gali būti plėtojami ne tik sostinės teritorijoje.
Biudžeto deficitas mažės nepaisant augančių išlaidų gynybai
BVP augimo greitis 2015−2018 m. bus pakankamas, kad palaipsniui mažintų fiskalinį deficitą, be tolesnių išlaidų apkarpymų, kurie neleistų atsigauti pajamoms ir investicijoms. Prognozės rodo, kad šių metų deficito tikslas (1,2 proc. BVP) jau yra pasiektas. Valdančiosios koalicijos partijos siekia reikšmingai padidinti išlaidas gynybai, kurios pagal NATO planus iki 2020 m. turėtų siekti 2 proc. BVP (2015 m. bus skirta 1,1 proc.). Tačiau, kadangi pajamos dabar auga cikliškai, valdančioji koalicija nenorės išlaidas gynybai didinti toliau mažindama išlaidas kitiems sektoriams. Nepaisant to, 2016 m. biudžeto deficitas bebus vos 0,6 proc., ir jis toliau mažės, nes augančios pajamos su didesniais realiais atlyginimais ir mažėjančiu nedarbo lygiu (tikėtina, mažesniu nei 10 proc. jau kitąmet) sumažins socialinių išmokų poreikį.
Nors nerimas dėl kainų ir vidutinio laikotarpio infliacijos rizika išliks, tikėtina, kad papildomos importo finansavimo galimybės, pavyzdžiui, aktyvesnis tiesioginių užsienio investicijų skatinimas, kartu su šalyje augančia vidaus paklausa, užtikrins tvarų ekonomikos augimą.