„Labiau neigiamas (požiūris į mokesčių reformą – ELTA) dėl kelių aspektų. Visų pirma, tai yra neapibrėžtumo aspektas, nes ekonominė situacija šiuo metu nėra pati geriausia. Yra daug rizikų, kurios gali patraukti ekonomiką į apačią ir tokiu metu yra ne laikas eksperimentuoti su mokesčiais, geriau palikti juos tokius, kokie yra, su visais jų pliusais ir minusais“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Izgorodinas.
„Kitas momentas, aš akcentuočiau individualios veiklos apmokestinimą. Čia matau valstybės nelogiškumą, nes iš vienos pusės valdžia ir Vyriausybė skatina verslumą, naujų įmonių atsiradimą, iš kitos pusės mes sakome, kad turime didinti individualios veiklos apmokestinimą. Tai iš vienos pusės darome kažką darai, iš kitos pusės mes verslumą žudome per didesnį individualios veiklos apmokestinimą“, – akcentavo jis.
Galiausiai ekonomistas tvirtino, kad didelė Lietuvos problema yra tai, jog kiekviena nauja valdžia užsiima naujomis reformomis. Anot jo, reikia nustoti tai daryti ir sukurti stabilią viziją ilgamečiam laikotarpiui.
„Matau labai didelę Lietuvos problemą – mes esame nuolatinių reformų šalis. Ateina nauja valdžia – imasi naujų reformų, ateina kita valdžia – ji imasi reformų. Turime nustoti tą daryti ir pagaliau turėti kažkokią stabilią viziją 5–10 metų į priekį ir tas tikriausiai labiausiai liečia mokesčius“, – sakė ekonomistas.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
