„Kalbant apie šiuo metu stebimas defliacijos tendencijas euro zonoje, galima išskirti vieną gerą ir vieną blogą naujieną. Gera naujiena – nors defliacija yra itin pavojingas reiškinys ekonomikai, šiuo momentu nereikėtų pernelyg nerimauti dėl defliacijos euro zonoje, kadangi absoliučiai esminės įtakos defliacijai euro zonoje turi mažėjančios energetinių išteklių kainos. (...)
Taigi, nors prekių ir paslaugų kainos euro zonoje iš tiesų mažėja, šiuo metu nereikia pernelyg nerimauti – mažėjančių degalų kainų tikrai nepakaks tam, kad euro zonos vartotojai pradėtų atitolinti pirkinius ir mažintų vartojimo išlaidas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
Vis dėlto, ekonomisto teigimu, defliacijos grėsmė euro zonoje pastaruoju metu kiek išaugo.
„Grynųjų“ prekių ir paslaugų kainų augimas euro zonoje stipriai sulėtėjo ir nesunku prognozuoti, kad iki šių metų pabaigos tikriausiai pamatysime „minusinę“ grynąją infliaciją euro zonoje. Tai reiškia, kad iki šių metų pabaigos euro zona iš tiesų gali panirti į defliaciją.
Kol kas būtų per anksti skelbti apie pavojų euro zonos ekonomikai, kadangi defliacija euro zonoje neturėtų būti didelė ir tikriausiai nespės stipriai paveikti euro zonos vartojimo išlaidų – bet patį defliacijos reiškinį euro zonoje iki šių metų pabaigos tikriausiai visgi pamatysime“, – pripažino A. Izogorodinas.
„Eurostat“ duomenimis, rugpjūtį, lyginant su 2019 metų rugpjūčiu, prekių ir paslaugų kainos euro zonoje mažėjo 0,2 proc., o rugsėjį defliacija siekė 0,3 proc.
