Tendencijos stipriai nepasikeitė
Kaip pastebėjo nekilnojamojo turto ekspertas, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis, naujausi duomenys rodo, kad šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo įsigyta 600 butų.
„Jeigu taip pasižiūrėti, kokiuose namuose pirko, tai apie 200 butų buvo įsigyta būtent senos statybos namuose, kurie buvo statyti nuo 1960-ųjų iki 1990-ųjų metų.
Galima sakyti, kad trečdalis butų buvo įsigyta senuose daugiabučiuose, o didžioji dalis iš jų yra būtent tokie tipiniai mikrorajonai, tipiniai daugiabučiai – stambiaplokščiai arba mūriniai“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, pasakyti, ar kraupiai pasibaigusi daugiabučio sprogimo istorija stipriai paveikė tam tikrą dalį gyventojų ir jų sprendimus – sudėtinga.
„Sudėtinga būtų pasakyti, ar tai nors kažkiek kažką pakeitė, nes, žiūrint ir į šių metų duomenis, ir į praeitų metų duomenis, matome, kad toks būstas sudaro, jeigu kalbėti apie Vilnių, apie 30 procentų – 30 procentų būstų įsigyjama tokiuose namuose ir, kaip jau minėjau, sausio mėnesio duomenys tikrai nerodo, kad tas sumažėjimas būtų kažkaip stebimas“, – teigė R. Reginis.
Jis paaiškino, kodėl taip yra.
„Vis tiek mūsų šalies, ypatingai to paties Vilniaus, būsto fondo dydžio dalį sudaro būtent tokie daugiabučiai, pastatyti tarp 1960-1990 metų. Tai yra, vis dėlto, įperkamas būstas, pats pigiausias būstas mieste, kurį gyventojai gali įpirkti“, – teigė R. Reginis.
Gyventojai sugeba ir nusiderėti
Kaip jau teigė pašnekovas, įsigyti butą senos statybos name – pigiau, o paklaustas, ar sprogusio daugiabučio istorija nepaskatino gyventojų dar labiau derėtis ir mažinti įsigyjamo būsto kainą, R. Reginis teigė to nepastebintis.
„Bent jau žiūrint į kainas, sudaromus sandorius, įsigyjamus butus – neatrodytų, kad tas pastarasis įvykis galėjo kažkaip pakeisti elgseną tiek ir pardavėjo, tiek pirkėjo, nors, žiūrint į rinką apskritai, rinka dabar yra tokioje lėtėjančioje fazėje dar, tad matome, kad šiek tiek tokių pigesnių sandorių atsiranda, jų registruojama. Taigi, sugeba pirkėjas nusiderėti į žemesnę pusę“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Reginio, tokių sandorių, kurių anksčiau galbūt ir nebuvo – šiandien yra, tačiau tai galėjo lemti įvairios priežastys.
„Tas sulėtėjimas, sumažėjimas – jis tikrai yra simbolinis.
Iš esmės, kainos laikosi stabiliai ir turbūt priklauso nuo individualaus atvejo. Jeigu pirkėjas mato, kad galbūt pastatas yra nelabai geros būklės ar panašiai – tada, žinoma, jis paskaičiuoja, kiek papildomai investicijų reikės tokiam daugiabučiui. Reiškiasi, gyventojai turės papildomai investuoti, tad tada stengiasi derėtis su pardavėju“, – teigė jis.
Aptarė bendrą situaciją rinkoje
Nekilnojamojo turto ekspertas R. Reginis aptarė ir bendrą situaciją NT rinkoje.
„Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu Vilnius yra pakankamai sparčiai augantis miestas, mūsų duomenimis, vien praėjusiais metais plėtotojai pastatė arti 5 tūkstančių butų pardavimui Vilniuje.
Tai – išties nemažas skaičius, tad, žinoma, ta tokia natūrali kaita yra, nes dalis parduoda senesnės statybos butus, kraustosi į naujesnės statybos ir tas judėjimas vyksta“, – teigė jis.
Tiesa, atsigręždamas į pastarąjį įvykį Viršuliškėse, R. Reginis teigė, kad jis situacijos rinkoje stipriai tikrai nepakeitė.
„Vargu, ar jis turėjo kažkiek didesnės įtakos rinkai, nes tokių įvykių, vis dėlto, yra labai mažai, net jei ir žiūrėti šalies mastu“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat pasakė, kokios kainos šiuo metu vyrauja NT rinkoje ir už kiek galima nusipirkti, pavyzdžiui, senos statybos daugiabutyje esantį butą.
„Apskritai, jeigu kalbėti apie tokius daugiabučius, tai vis tiek populiariausi yra 2-3 kambarių butai. Jeigu kalbėti apie pačius prasčiausius, sakykime, kurie yra prastai įrengti, kuriems galbūt reikia atlikti įrengimą, tai mažiausia kaina yra apie 1400-1500 eurų už kvadratinį metrą.
Jeigu jau butas yra tvarkingas, jį galima įsigyti ir keltis gyventi – jau kainuos vidutiniškai apie 2000 eurų už kvadratinį metrą, o, jeigu jau butas yra visiškai pilnai naujai įrengtas – dažniausiai, tokie butai gali būti parduodami ir po 2500 eurų už kvadratinį metrą. Jeigu paskaičiuoti, tai dviejų kambarių butas gali kainuoti ir 120 tūkstančių eurų“, – kalbėjo R. Reginis.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad renovuotame pastate – buto kaina tik auga.
„Jeigu pastatas yra renovuotas, tai apskritai yra sandorių, kurie artėja ir prie 3000 eurų už kvadratinį metrą.
Žinoma, tokie sandoriai yra labai reti, bet, jeigu jis tikrai gerai atrodo iš išorės ir gerai įrengtas viduje – pirkėjai sumoka tikrai dideles sumas“, – teigė R. Reginis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
