„Mūsų pernykštis džiaugsmas, kad pralenkėme Estiją ir patekome į dvidešimtuką, buvo truputėlį nepagrįstas. Reikia tai pripažinti. Sunku pasakyti, kodėl pasikeitė rezultatai, bet, matyt, buvo įvertinti kažkurie pakeitimai“, - DELFI sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, šio rodiklio nereikėtų pernelyg sureikšminti, nes jis parodo tai, ar šalyje lengva įregistruoti įmonę ir pradėti verslą.
Prastai Lietuva atrodo ir pagal tai, kaip lengva naujam pastatui prisijungti prie elektros, šalis užima tik 105 vietą pasaulyje, pagal įmonių bankroto procedūras Lietuva yra 67 vietoje.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad jeigu „Doing Business“ analitikai būtų įvertinę šiemet Lietuvoje priimtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, dar vadinamą tiesiog Žemės įsigijimo saugiklių įstatymu, tuomet kritimas šiame reitinge būtų garantuotas.
Minėtu įstatymu numatyti griežti ribojimai, kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, labai apribojo galimybę laisvai prekiauti šios paskirties žemės sklypais.
„Jeigu tokį įstatymą suprastų ir pastebėtų vertinimą atlikę Pasaulio banko ekspertai ir jeigu jis kažkuriuose kriterijuose atsispindėtų, tai Lietuva kristų ne per vieną poziciją žemyn. Tai yra pavyzdys įstatymo, kuriame yra persipynę turbūt korupcijos ir absurdo elementai ir labai slopina investicijas ir galimybes plėtoti verslą Lietuvoje. Turbūt Lietuvą šioje vietoje gelbėja tai, kad tai yra vieną sektorių liečiantis įstatymas“, - sakė jis.
Norint pamatyti realų vaizdą, reikia žiūrėti kitur
Taip pat šiame „Doing Business“ reitinge nevertinami darbo santykių lankstumas, dėl kurio Lietuva dažnai yra kritikuojama verslininkų.
Šis rodiklis įtraukiamas sudarant Pasaulio ekonomikos forumo pasaulio konkurencingumo indeksą, pagal kurį Lietuva yra 41 vietoje.
„Jeigu norime girtis pakankamai gera Lietuvos padėtimi pasaulio kontekste, tada žiūrime į „Doing Business“ reitingus, bet jeigu norime matyti realų vaizdą, koks yra šalies konkurencingumas ir Lietuvos perspektyvos, reikėtų žiūrėti į Pasaulio ekonomikos forumo reitingą ir ten yra identifikuojama daug daugiau problemų“, - sakė N. Mačiulis.
„Jeigu kitos šalys kažką padarė, tuomet jos ir atsiduria aukščiau. Galėčiau pasakyti, kad mes per metus nieko blogo nepadarėme, bet turbūt nepadarėme ir nieko gero“, - DELFI komentavo ji.
Ūkio ministras Evaldas Gustas tvirtina, kad iš 17 į 24 vietą pakoreguoto Lietuvos reitingo nereikėtų laikyti smukimu.
„Jie sulygino šių ir praėjusių metų reitingus, nes kardinaliai pasikeitė šių metų skaičiavimo metodika. Taigi Lietuva buvo ir lieka 24 reitingo vietoje“, - DELFI sakė ministras.
Paklaustas, kodėl Lietuva vis tiek liko paskutinė tarp trijų Baltijos šalių, E. Gustas sakė: „Mes po truputį artėjame ir visiškai susigretinome su Latvija“.
Žada pokyčių
Elektros tiekimo bendrovė „Lesto“ tvirtina, kad elektros energijos įvedimo trukmė naujiems verslo klientams šiemet, palyginti su pernai, sutrumpėjo 11 kalendorinių dienų, o minėtame reitinge pagal šį rodiklį Lietuva palypėjo iš 107 į 105 vietą.
Bendrovės generalinio direktoriaus Aido Ignatavičiaus teigimu, šiemet vidutinis naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo terminas gyventojams sutrumpėjo beveik 20 dienų, o verslui – daugiau nei savaitę.
Pasak jo, artimiausiu metu planuojama dar supaprastinti naujų vartotojų prijungimo procesą: jau kitų metų sausio 1 dieną bus panaikintas vienas iš elektros įvedimo etapų.
Bendrovės tvirtinimu, naujas vartotojas vienu metu gaus visus reikalingus dokumentus – elektros įrenginių prisijungimo paslaugos sutartį, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosavybės ribų aktą. Taip sumažės procedūrų kiekis ir sutrumpės elektros įvedimo trukmė.
„Tačiau esminį pokytį, trumpinant verslo klientų prijungimo laiką, būtų galima pasiekti tik visoms suinteresuotoms institucijoms iš esmės peržiūrėjus statybos techninius reglamentus, servitutų įteisinimą naujiems elektros tinklams bei statybos leidimo išdavimą statomiems objektams“, - sako A. Ignatavičius.
Sudarant „Doing Business“ reitingą atsižvelgta į 11 sričių, tokių kaip verslo įregistravimas, statybos, elektros leidimų gavimo trukmė, nekilnojamo turto registravimas, paskolų prieinamumas, mažumos investuotojų teisių gynimas, mokesčiai ir kt.
Kaip aiškina projekto autoriai, pozicijų pokytis reitinge nebuvo toks ryškus kaip atskirų sričių pasiekimai – 80 proc. tyrime dalyvavusių valstybių pagerino verslo aplinką, tačiau tik trečdalis iš jų pakilo reitinge.
Projekto vadovė Rita Ramalho teigia, kad „verslą vykdyti šiemet lengviau nei pernai, užpernai ar prieš dešimt metų“.
12-tą kartą paskelbtame tyrime labiausiai verslui palankiausiomis šalimis įvardinamos šios: Singapūras, Naujoji Zelandija, Honkongas, Danija, Pietų Korėja, Norvegija, JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija ir Australija.
Per metus didžiausią šuolį padarė Tadžikistanas, Beninas, Togas, Dramblio Kaulo Krantas, Senegalas, Trinidadas ir Tobakas, Kongo Demokratinė Respublika, Azerbaidžanas, Airija, Saudo Arabija.
Pačioje sąrašo pabaigoje šiais metais atsidūrė Eritrėja, Libija, Centrinės Afrikos Respublika ir Pietų Sudanas.
