Tuo metu Lietuvos pieno gamintojai dėl mažos koncentracijos ir išorės konkurencijos turės įveikti daug didesnius iššūkius. Į ne itin pavydėtiną padėtį Rusija nustūmė ir šalies prioritetu buvusią gyvulininkystę. Tokias išvadas išnagrinėjusi Lietuvos maisto gamintojų sąsajas su Rusija daro DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė skaičiuoja, kad iš viso kartu su transporto šalies bendro vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti 0,8 proc. punkto.
„Kokie praradimai litais įvertinti yra sunku, nes nėra aišku, kiek uždrausto eksporto pavyks realizuoti kitose ir vidaus rinkose“, - kalbėjo ekonomistė. Pasak jos, įvertinus, kad Rusijos draudimas palietė 0,9 proc. viso Lietuvos eksporto, galima skaičiuoti, kad šalyje lieka produkcijos už maždaug 1 mlrd. Lt, tačiau dalis Rusijai skirtos produkcijos bus realizuota kitose užsienio ar vidaus rinkoje.
Pristatydama nuo Rusijos embargo nukentėjusių sektorių perspektyvas I. Genytė-Pikčienė teigė, kad iki šių metų agro ūkis buvo Lietuvos stabilumo simbolis, padėjęs išlipti iš recesijos. Dabar, susidūrus su Rusijos draudimu, situacija apsivertė: šalies ūkis atsigauna, o žemės ūkiui ir maisto gamintojams kirstas skausmingas smūgis.
Pasak jos, pavyzdžiui, kiaulininkystei šiemet suduotas net dvigubas smūgis – afrikinis kiaulių maras ir Rusijos embargas.
„Kalbant apie Europos Sąjungą, Rusijos embargas bendrai turi labai nedidelę įtaką. Tik 0,1 proc. viso eksporto sudaro eksportas į Rusiją. Europos Sąjunga nuskausminta nėra stipriai, tačiau tarp pažeidžiamų atskirų šalių esame pirmoje vietoje“, - pabrėžė ekonomistė.
Vertinant visą Lietuvos eksportą ir reeksportą, Rusijos dalis čia užima 3,7 proc. Kalbant tik apie lietuviškos kilmės prekes – 0,9 proc.
Kalbant apie pieno produkcijos eksportą, Rusijai tekdavo apie 25,5 proc. viso eksporto, žalios mėsos – 25,1 proc., mėsos gaminių – 14,6 proc.
Vis dėlto visų šių prekių eksporto mažėjimas, išskyrus mėsos gaminius, pastebimas jau 2012-2013 m.
„Rusijos taikomi administraciniai apribojimai, eilės pasienyje natūraliai lėmė, kad lietuviai pradėjo dairytis perspektyvų kitose rinkose“, - tęsė banko analitikė.
Skaudus pieno supirkimo kainos kritimas
Pasak I. Genytės-Pikčienės, lyginant pieno perdirbėjų ir mėsos produktų gamintojų grynąjį pelningumą galima daryti išvadą, kad pieno perdirbėjai nuo 2009 m. turėjo neblogą pelningumą, sukaupė pakankamą finansinį rezervą ir Rusijos embargą galėjo sutikti neblogai pasiruošę.
„Tuo metu mėsos produktų gamybos segmentas turėjo tikrai nemažai iššūkių paskutiniais metais ir jų finansinė pagalvėlė buvo daug plonesnė, todėl jie neturi tiek erdvės manevrui ir turi mažiau galimybių bei laiko ieškoti naujoms rinkoms“, - tęsė analitikė.
Kalbant apie pieno rinką, eksporto dalis, tenkanti Rusijai, paskutinius metus mažėjo, bet ne dėl mažėjančio faktinio eksporto, bet didėjančio pardavimo į kitas išorės rinkas.
„Lietuva yra tikroji žaliavinio pieno importuotoja. Pagrindiniai šios žaliavos šaltiniai – Latvija ir Estija. Pieno trūksta, nes tai yra mažai koncentruota, daug smulkių žaidėjų turinti rinka“, - komentavo specialistė.
Apžvelgdama pieno supirkimo kainas, banko atstovė skaičiavo, kad po Rusijos embargo pieno supirkimo kaina Lietuvoje krito apie 60 ct. Panašiai kaina sumažėjo ir kitose Baltijos šalyse.
„Tai didžiulis kritimas ir Lietuvoje beveik pasiekė 2009 m. fiksuotas žemumas. Tai didelis iššūkis pieno ūkiams – kaip išsiversti su tokia kritusia kaina“, - numatė ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė teigė, kad prognozuoti, kiek tokios kainos laikysis, sudėtinga – Lietuva kenčia ne tik nuo perteklinio pieno vidaus rinkoje, bet per daug jo turi ir kaimyninės rinkos. Teks konkuruoti ir su jomis. Dėl išaugusios konkurencijos ir perteklinės pasiūlos spaudimas kainai išliks.
„Daug nerimo kelia Lenkija, nes be visų didelės vidaus rinkos privalumų turi monetarinį kozirį. Lenkija turi galimybę monetarinėmis priemonėmis priversti savo valiutos kursą nuvertėti ir tai padidintų eksportuojamos produkcijos konkurencingumą kitų ES šalių atžvilgiu“, - kalbėjo analitikė.
Labiausiai pasimetę dirbantys su jautiena
Apžvelgdama mėsos rinką, ekonomistė pabrėžė, kad Lietuvoje kiaulienos eksportuojama nedaug, o mėsos produktų gamintojai beveik visą žaliavą įsiveža.
„Tai paaiškina uždaras ratas su Lenkija, nes į Lenkiją eksportuojame labai daug kiaulių, o importuojame mėsą. Ten efektyviau veikia skerdyklos, efektyviau galima išgauti masto ekonomiją, taip pat mėsa importuojama iš Lenkijos yra pigesnė. Apsirūpinę žaliava, dalį jos eksportuojame“, - pasakojo ekonomistė.
Pasak jos, vištienos eksportas Rusijai yra visiškai atsparus, į Rusiją pernai iškeliavo tik apie 8 proc. išvežtos vištienos. Kiaulienos ir jautienos eksporto dalis į Rusiją buvo didesnė – po 41 proc.
Kiaulienos augintojai su rinkos praradimu susidūrė dar pusmečiu anksčiau, kai eksportas į Rusiją nutrūko dėl kiaulių maro.
„O kalbant apie jautienos eksportuotojus, jie dabar jaučia didžiausią pasimetimą dėl rinkos praradimo“, - pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Analizuojant mėsos produkcijos rinką, šios produkcijos eksportuojama daugiau nei importuojama (balansas 2013 m. 65,9 mln. Lt). Kartu su reeksportu pernai Rusijos rinkai tenkanti eksporto dalis siekė 38,2 proc., lietuviškos kilmės mėsos produktų – apie 30 proc.
Siūlo galvas sukti į besivystančias rinkas
Nuo Rusijos embargo kenčiantiems ūkininkams ir verslininkams ieškant gelbėjimosi rato ekonomistė siūlo pasižiūrėti į užsienio rinkų vartojimo augimo perspektyvas.
DNB banko specialistai skaičiuoja, kad per artimiausią dešimtmetį išsivysčiusiose šalyse pieno produktų vartojimas išaugs apie 9 proc., o besivystančiose – 36 proc. Mėsos – atitinkamai 7 proc. ir 23 proc.
„Taigi, į besivystančias rinkas turėtų krypti mūsų eksportuotojų akys ieškant, kaip diversifikuoti eksporto struktūrą, – patarimu dalijosi analitikė. – Tolimieji Rytai, Indija, Kinija, taip pat Pietų Amerika bei JAV dėl vartotojų skaičiaus“.
Kalbant apie mėsos sektorių, I. Genytė-Pikčienė siūlo atkreipti dėmesį į Japoniją. Kiaulienos kategorijoje reikėtų nepamiršti Kinijos, Meksikos, Honkongo, paukštienos – Saudo Arabijos, Irano ir pan.
