Kalbėdamas apie konkurentus „Aprangos“ grupei, jis vardijo, kad tai – tarptautiniai prekės ženklai. Pasak jo, „H&M“ yra pasaulinio lygio kompanija, kuri labai agresyviai atėjo į Lietuvą, apie tai jis kalbėjo per „Verslo žinių“ konferenciją „Prekybos forumas 2015“.
„Aišku, jiems labai padėjo Baltijos šalių prekybos centrai, kurie beveik už dyką išnuomavo iš principo geriausius plotus. Jie elgėsi labai agresyviai, atidarė jau 19 parduotuvių, kurių plotas maždaug 40 tūkst. kv. m Baltijos šalyse. Išskyrus mus, niekas tiek ploto neturi. Jie, mūsų skaičiavimais, jei parduotuvės dirbtų pilnus metus, pasieks 10-12 proc. rinkos“, - skaičiavo R. Perveneckas.
Pasak jo, kai ateina naujas žaidėjas, kuris per metus – pusantrų užima apie 10 proc. rinkos, esantys rinkoje - nelengva. Tačiau fiksuoti praradimai – nedideli, nes konkuruojama ne tame pat segmente.
„Šiuo metu mums kelia visą eilę nerimasties jausmų tai, kad Vilniaus prekybos centrai ėmė atsilikti nuo Estijos ir Latvijos, kas yra labai keista, nes jie buvo stipriausi Baltijos šalių mažmenininkai, - kalbėjo jis. - Man nelabai patinka, kad Vilniaus prekybos centrai pasidarė visiškai vienodi: jie visi yra šeimos prekybos centrai, turi po „H&M“ ir vartotojai iš principo yra panašūs. Mes jaučiame šiuolaikiškų ir moderniai atrodančių prekybos centrų poreikį“, - kalbėjo jis.
Pasak verslininko, tokių erdvių ieškoma tiek naujiems, tiek „Aprangos“ jau atvestiems prekių ženklams.
Jis taip pat vylėsi, kad sostinės prekybos centrai ims pavyzdį iš persitvarkiusio Panevėžio Ryo, anksčiau buvusio Babilonu.
„Jis pirmas Lietuvoje labai stipriai atnaujino prekybos centrą ir matosi, kad labai gerai atrodo“, - mano „Aprangos“ vadovas.
Prekybos centrų rinkoje - liūdna
Nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis taip pat pastebėjo, kad Baltijos šalyse Latvijos ir Estijos sostinės gerokai lenkia Vilnių prekybos centrų srityje.
„Jeigu žiūrėti, kas yra šiuo metu statoma skirtingose Baltijos valstybėse, reikia pripažinti, kad prekybos centrų požiūriu Vilnius akivaizdžiai atsilieka vertinant naujų prekybos centrų plėtrą per paskutinius penkerius metus, nuo 2010 m.“, - įžvalgomis dalijosi NT ekspertas.
Pasak jo, atsilikimas matomas tiek santykiniais, tiek absoliučiais skaičiais. „Ober-Haus“ vertinimu, per pastaruosius penkerius metus Vilniuje atsirado iki 26 tūkst. kv. m ploto moderniuose prekybos centruose, kai Taline šis kiekis siekia apie 100 tūkst. kv. m, Rygoje – apie 89 tūkst. kv. m – tai yra beveik po keturis kartus daugiau.
Jis vardijo, kad daugiausiai prekybinio ploto vienam gyventojui tenka Taline, Vilniuje šis plotas vienam gyventojui yra perpus mažesnis.
„Panašu, kad ta atskirtis didės, nes Taline ir toliau yra planuojami nauji prekybos centrų projektai“, - mano S. Vagonis.
Specialistas mano, kad Latvijos ir Estijos rinkose prekybos centrų rinka nėra perpildyta, o sėkmingų prekybos centrų neužimtumas siekia kelis procentus. Sunkiau sekasi smulkesniems ar prasčiau suplanuotiems prekybos centrams.
Prekybos centru prekyvietė yra vadinama, jei jos nuomojamas prekybinis plotas - ne mažesnis kaip 5 tūkst. kv. m ir jame įsikūrę mažiausiai 10 nuomininkų. Pagal šiuos kriterijus prekybos centrais nėra vadinama sostinėje įsikūrusi „Ikea“, didelės maisto prekių parduotuvės su keliais nuomininkais.
Sostinės prekybininkai - nustebę
Prekybos centro „Panorama“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė dėsto, kad jos vadovaujama prekybos ir laisvalaikio įstaiga - viena šiuolaikiškiausių ne tik Lietuvoje, bet ir regione.
Ji nurodė, kad prekybos centro tikslinė auditorija – Vilniaus gyventojai ir svečiai, ne tik šeimos.
Anot prekybos centro „Europa“ vadovės Gintarės Žemaitės, šiuolaikiškas prekybos centras pirmiausia yra aktualus vartotojams, tačiau dažnai susiduriama su prekybinio ploto užpildymo ir likvidumo klausimais, seklios rinkos problematika.
„Šiandien Lietuvoje nėra tokios prekių ženklų įvairovės, kad kiekvienas prekybos centras galėtų sukurti unikalią pasiūlą iš tų prekių ženklų, kurių nėra kitur. „Europa“, palyginti su didžiaisiais prekybos centrais, yra gana nedidelė – tai leidžia pasirinkti tokius prekinius ženklus, kurie geriausiai atitinka mūsų klientų skonį, norus ir poreikius. Per pastaruosius 5 metus atnaujinome beveik 90 proc. nuomojamo ploto – atidarytos naujos parduotuvės, vartototojams siūlančios unikalius prekinius ženklus, atnaujintos bendrosios erdvės bei funkcinės zonos“, – teigia G. Žemaitė.
Ji dėstė, kad prekybos centras orientuojasi į aplink dirbantį verslo klasės pirkėją.
Pasak „Europos“ vadovės, vartotojų per ateinančius dvejus metus padaugės natūraliai, o tam įtakos turės verslo centrų plėtra netoliese, taip pat netrukus „Europoje“ atsidarysianti beveik 2000 kv.m. dydžio parduotuvė „Maxima“ ir šiuolaikiškas sporto klubas „Lemon Gym“.
Visgi ji dėstė, kad rimtų prielaidų dar vienam 30-40 tūkst. kv. m ploto prekybos centrui Vilniuje atsirasti šiuo metu nemato.
"Be to, dėl susidariusios geopolitinės situacijos Vilniuje sumažėjo turistų ir pirkėjų iš kaimyninių valstybių. Taip pat, ir vietiniam, ypač masiniam, vartotojui dar reikės laiko priprasti prie naujos valiutos ir išmokti nuosekliai planuoti išlaidas“, – komentuoja G. Žemaitė.
Bendrovės „Akropolis LT“ direktorius Remigijus Veikalas dėsto, kad įmonės valdomų prekybos centrų tikslinė vartotojų kategorija – šeima, kuri nori apsipirkti ir pramogauti.
„Tokia ji buvo nuo pat pradžių, tokia, yra ir dabar. Koncepcija pasiteisino, todėl sulaukė sėkmės ir sekėjų. Vilniaus „Akropolis“ esmingai atsinaujino du kartus - 2004 m., kai atidaryta antroji prekybos ir pramogų centro dalis, ir 2013 metais, kai buvo atnaujintas apie 20 proc. jo ploto, pertvarkytas antrasis prekybos centro aukštas, atidarytas didžiausias Baltijos šalyse „Pegaso“ knygynas, pirmoji ir didžiausia Lietuvoje H&M parduotuvė, atsinaujino dešimtys kitų parduotuvių“, - vardijo jis.
Be to, pasak jo, Vilniaus „Akropolis“ atsinaujina kasmet, atsidaro daugiau nei po 10 naujų parduotuvių. Šis atsinaujinimo procesas vyksta ir kituose „Akropoliuose““ Klaipėdos ir Šiaulių.
„Naujo prekybos ir pramogų centro perspektyvas Vilniuje vertinti reikia atsižvelgiant ne tik į dabartinę situaciją rinkoje, bet ir į 5-7 metų ateitį. Šiuo metu konkurencija Vilniaus rinkoje yra gana nemaža, tad sprendimai dėl investicijų, o jos, kalbant apie prekybos centrus, siekia 100 milijonų eurų ir daugiau, priimami tik atidžiai įvertinus situaciją bei ją įtakojančius veiksnius. Kadangi situacija regione pastaraisiais metais kinta itin sparčiai, planuoti investicijas tampa sudėtingiau“, - kalbėjo R. Veikalas.
DELFI skelbė, kad buvusioje sostinės „Velgos“ teritorijoje planuojama vystyti daugiafunkcinį kvartalą, kuriame būtų ir gyvenamieji bei biurų pastatai, ir prekybos bei pramogų centras, kita reikalinga infrastruktūra.
