„Man atrodo, kad labai svarbu toliau tęsiant stadiono projektą, jog būtų maksimalus aiškumas, skaidrumas ir visi klausimai atsakyti visuomenei. Projektas yra didelis, brangus, jis keičiasi, esu susipažinęs tik su vieša informacija, apie ką yra diskutuojama, kad bus tam tikrų pokyčių dėl stadiono vietų, krepšinio arenos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Kaip yra pokyčiai padaromi, kaip kaina indeksuojama, yra svarbiausi klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, kad visiems nekiltų klausimų. Gerai, kad Audito komitetas svarsto, tikiuosi prisidės prie situacijos išaiškinimo maksimaliai“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Trečiadienį Seimo Audito komitetas renkasi į neeilinį posėdį, kurio metu bus vykdoma parlamentinė kontrolė dėl Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimo eigos.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad faktinis Nacionalinio stadiono projekto statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki sutarties įsigaliojimo yra 40,35 proc., o sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) prisiims 28,71 proc. indeksacijos, t. y. 27,1 mln. eurų. Koncesininkas šiame projekte prisiims likusią 11,64 proc., arba 9,5 mln. eurų dalį.
Papildomų darbų, t. y. 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos statybų, vertė siekia 10,8 mln. eurų be PVM. Teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Sostinės savivaldybės Kontrolės komitetas, kurio daugumą sudaro opozicijos nariai, vis tik kritiškai vertino pristatytus projekto pokyčius ir nusprendė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl teisinio įvertinimo.
Dėl minėtų pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.
Dar neatsakyta, kaip Š. Stepukonis galėjo pralošti daugiau nei 20 mln. eurų
Atsakingos institucijos dar nepaaiškino, kaip buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti keliasdešimt milijonų eurų fondo lėšų, sako V. Mitalas.
Parlamentaras pasigenda konkrečių atsakymų iš už pinigų plovimo prevenciją atsakingų institucijų. Tą Lietuvoje kuruoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Lietuvos bankas.
„Tarp kontroliuojančių institucijų yra badymasis pirštais vienas į kitą, kaip ten pinigų plovimo prevencijos požiūriu tie pinigai suvaikščiojo ir kas buvo atsakingas už jų kontrolę“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.
„Dėl pinigų plovimo prevencijos ir dėl to, kaip padaryti, kad pinigų kilmė, didžiulių pinigų, būtų aiški institucijoms, kada žaidėjas pradeda lošti, (...) yra įdomus klausimas, į kurį konkrečių institucijų atsakymų dar negavau“, – kalbėjo politikas.
FNTT pirmadienį pranešė, jog atliekant tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos buvo atlikta bent 15 kratų.
Pasak V. Mitalo, artimiausiu metu būtina surengti parlamentinę kontrolę Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kur FNTT pristatytų ikiteisminio tyrimo rezultatus.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT. Nors šiai dienai pareigūnai dar negali pasakyti, kiek konkrečiai lėšų Š. Stepukonis galėjo pralošti, tačiau tikinama, jog suma viršija 20 mln. eurų.
V. Mitalo teigimu, būtina į šalies teisinę bazę perkelti Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atsakingo lošimo gaires, kurios kol kas tik rekomenduojamos.
„Kad būtų galima daryti intervencijas. Nes, kiek aš žinau, net ir sustabdyti galimai priklausomą lošėją šiuo metu Lietuvoje ne tai, kad negalima, bet uždrausta. Tam, kad neva lošimų bendrovės neatitrauktų to žaidėjo, kuriam sekasi“, – kalbėjo parlamentaras.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas Vilniuje, teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.
Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis yra atnaujintas.
