„Mitai labai dažnai kyla iš nežinojimo. Jeigu mums trūksta informacijos, natūraliai darome tam tikras prielaidas“, - Seimo Europos klubo ir Akademinių politologų klubo diskusijoje „Euro belaukiant: viešasis diskursas ir mitai“ sakė Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Europos reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Marius Skuodis.

Jis tvirtina, kad dažniausiai minimas yra kainų augimo mitas.

„Įvairių šalių patirtis ir Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad kainos kyla, bet dėl euro jos kyla 0,2-0,3 proc. Taigi nuo 100 Lt tai būtų 20-30 ct“, - teigė centrinio banko atstovas.

Be to, pasak specialisto, žmonės skirtingai vertina suvokiamą ir realią infliaciją. Tai esą rodo ir kitų šalių patirtis.

Estijos atveju suvokiama infliacija po euro įvedimo buvo daug didesnė nei reali. Tai yra psichologiniai veiksniai. Jeigu perkame 40 produktų ar paslaugų, o nuėję į kirpyklą pamatome, kad kaina padidėjo, laikome, kad kainos kyla, nors bendro krepšelio kaina nepadidėjo“, - kalbėjo M. Skuodis.

Nesąžiningą kainų didinimą planuojama stabdyti pusę metų iki ir po euro įvedimo kainas skelbiant dviem valiutomis, nuolat skelbiant 100 produktų kainas, skatinant verslą pasirašyti sąžiningo verslo memorandumą, siunčiant inspektorius į tikrinimus, numatant sankcijas nesąžiningiems verslininkams.

Pasak jo, antrasis tarp žmonių skrajojantis mitas, kad teks gelbėti Europą, pavyzdžiui, kad neturtingiems estams teks gelbėti turtingus graikus.

Iš tiesų stodama į euro zoną Lietuva į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) kapitalą turės įnešti maždaug 1 mlrd. Lt, taip pat dar įsipareigos išleisti maždaug 8,5 mlrd. Lt draudimo polisą, jei prireiktų pagalbos kuriai nors euro zonos šaliai.

„Į bendrą katilą pinigus sumeta visos šalys ir visos šalys imasi veiksmų, kad maksimalių įsipareigojimų neprireiktų. Čia yra tokia pati situacija kaip su indėlių draudimu: kai jo nėra, problemos kyla, o kai jis yra, jo neprireikia“, - teigė Lietuvos banko specialistas.

Be to, ESM gelbėtų ir Lietuvą, jei to prireiktų.

Trečiuoju mitu įvardijama baimė, kad prisijungusi prie euro zonos Lietuva praras savo balsą Europos Sąjungoje.

Marius Skuodis
„Yra labai geras posakis, kurį mėgsta naudoti JAV politikai: „Jeigu nesi prie stalo, vadinasi, esi meniu“. Vienas aukštas Europos pareigūnas pasakė, kad daugelį svarbių klausimų sprendžia euro zonos šalys, o kitos šalys turi tam pritarti. Taigi įstoję į euro zoną turėsime balsą priimant sprendimus“, -  mitą neigia M. Skuodis.

Ketvirtasis mitas, kad euro įvedimas brangiai kainuos.

Šį mitą specialistas neigia pateikdamas Lietuvos banko skaičiavimus, kad euro įvedimas kainuos iki 2 mlrd. Lt.

O per aštuonerių ateinančių metų laikotarpį dėl pigesnio skolinimosi Lietuva sutaupytų apie 3,9 mlrd. Lt, dėl valiutos keitimo mokesčio išnykimo sutaupytų 1,9 mlrd. Lt. Taip pat per aštuonerius metus prekyba gali gauti maždaug 34 mlrd. Lt teigiamą impulsą.

Penktasis skrajojantis mitas, kad Lietuva praras identitetą. Pasak M. Skuodžio, ant euro monetų bus toks pat Vytis, koks yra ant litų.

„Dabar Vytį mato 3 mln. gyventojų, o tapus euro zonos nare, jį matys 330 mln. gyventojų. Taigi į tai siūlyčiau pasižiūrėti kitaip“, - sakė jis.

Pataria, kaip kalbėti apie eurą

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas Vincentas Vobolevičius tvirtina, kad mitai yra normali žmonių reakcija.

Vincentas Vobolevičius
„Tokia yra demokratijos dalia, kad norint dirbti su rinkėjais, tenka susidurti su mitais. (…) Mūsų valstybės vadovai ir intelektualinis elitas turėtų labai gerai pagalvoti, kokią strategiją naudoti, kad mitai, kurie bus, būtų palankūs valstybei. (…) Reikia pasitelkti tą visuomenės dalį, kuria žmonės pasitiki – intelektualus, verslininkus. Nes jeigu tą žinią skleis valdžia, mitų tik daugės. Politikų buvimas pirmame plane mitus tik pakurstytų“, - kalbėjo V. Vobolevičius.

Pasak jo, mitų kūrimąsi sumažintų nuosekli euro entuziastų transliuojama žinutė. Politologo nuomone, įtikinėti nereikia euro entuziastų ir euro priešininkų, nes jų nuomonės nepakeisi, tačiau skleidžiamą žinią orientuoti reikėtų į žmones, kurie yra per vidurį.

„Reikėtų naudoti ekonominės naudos argumentą. Ji būtų labai konkreti, nes išnyktų ne tik keitimo mokesčiai, bet ir sustiprėjusios prekybos, saugumo prasidėjus krizę“, - savo nuomonę išsakė politologas.

DELFI primena, kad Lietuva euro zonos nare norėtų tapti nuo 2015 m. Galutinio sprendimo, ar šaliai bus leista tapti 19-ąja šio klubo nare, laukiama vasaros viduryje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (262)