Veikia saugyklos principu
Stipriųjų alkoholinių gėrimų saugyklos idėjos sumanytojas – UAB „Artimiausias“ direktorius Ričardas Banys. Jis DELFI pasakojo, kad kol kas saugyklos veikia vos keletą dienų, tačiau pirmųjų klientų jau sulaukta.
O schema čia veikia taip, kad klientas iš licencijuotos įmonės mobiliosios programėlės pagalba įsigyja stiprųjį gėrimą, kurį vėliau esą perduoda saugoti saugyklai. Saugykla gėrimą saugo tiek, kiek reikia, o žmogus jį iš saugyklos gali atsiimti bet kuriuo paros metu.
„Su licencijuotas paslaugas teikiančio partnerio pagalba yra nustatoma asmens tapatybė ir atitikimas teisės aktų reikalavimams. Šios mobiliosios programėlės vienkartinis aktyvavimo mokestis yra 15,00 Eur.
Naudotojas turi teisę pasiimti savo saugomus gėrimus ir turi sumokėti 3,00 Eur prekės saugojimo mokestį“, – veikimo principą aiškino pats R. Banys.
Ne mažiau įdomu tai, kad jei saugyklos naudotojas įsigijo vieną prekę, tačiau nori atsiimti kitą, kurios nebuvo įsigyjęs, jis tai padaryti gali gėrimą „pasiskolindamas“ iš kito saugyklos naudotojo.
„Tuomet jis įgyja pareigą atpirkti ir grąžinti pasiskolintą prekę“, – patikslino idėjos autorius.
Sako, kad įstatymų nepažeidžia
Paklaustas, kaip verslininkui kilo mintis imtis tokio verslo modelio jis sakė, kad jis nėra naujas, nes kiekvienas asmuo turi teisę disponuoti savo turtu ir saugoti bei laikyti jį laisva valia.
„Esame įsitikinę, kad šiuo aspektu mūsų veikla pilnai atitinka Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, netgi efektyviau leidžia realizuoti asmens teises, o kartu labiau apsaugo nepilnamečius nuo galimo neteisėto įsigijimo, nes mobilioji programėlė suteikia galimybes nustatyti asmenį, kuris naudojasi šia paslauga.
Pasaulyje ir Lietuvoje yra įvairiausių saugyklų, kuriomis naudojasi asmenys, todėl tai nėra ypatinga naujovė“, – tikino jis ir pabrėžė, jog ypatingai svarbu tai, kad saugykla pati nevykdo prekybos alkoholiu, nes prekes naudotojai įsigyja iš prekybos įmonės, kuri turi atitinkamą prekybos licenciją.
R. Banio teigimu, mobiliąja programėle ir saugyklomis naudotis gali tik tie asmenys, kurie yra sulaukę 20 metų amžiaus ir turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą.
Tiesa, kadangi saugyklos įrengtos lauke ir saugomą turinį veikia išorės sąlygos, jose klientai gali saugoti tik tuos alkoholinius gėrimus, kurių alkoholio tūrio koncentracija yra nuo 35 iki 40 proc.
„Silpnesni gėrimai negali būti saugomi dėl technologinių reikalavimų, nes esant minusinei lauko temperatūrai gėrimai gali būti sugadinti, pažeista jų pakuotė“, – sakė R. Banys.
Kiek tiksliai tokia idėja pareikalavo investicijų verslininkas atskleisti nenorėjo.
Vilniuje šiuo metu yra 5 tokios saugyklos, kurios veikia 24 val. per parą. Artimiausi idėjos autoriaus planai – gerinti paslaugų kokybę.
Prašys nutraukti veiklą
Nuomonės, ar tokia veikla išties yra teisėta, DELFI paklausė ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų. Jų teigimu, įmonės teikamos paslaugos pažeidžia įstatymą.
„Visų pirma, kiekviena alkoholio saugojimo ir laikymo vieta turi turėti licenciją konkrečiai veiklai, o veiklos yra: mažmeninė prekyba, didmeninė prekyba arba gamyba.
Tokios veiklos, kaip saugojimas, tikrai nėra numatyta, o antras dalykas, į saugojimo vietą atėjus kontroliuojančiai institucijai kokie įsigijimo dokumentai bus pateikti, kad Jonas ar Petras paliko tuos gėrimus? Tai irgi neatitinka įstatymo“, – komentavo Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian ir patikslino, kad idėja, ko gero, vis tiek yra orientuota į alkoholio prekybą išsinešimui draudžiamu laiku.
„Žinoma, jie sakys, kad žmogus nenupirko alkoholio draudžiamu metu, bet pasiėmė savo iš saugojimo vietos, tačiau tai vis tiek bus pažeidimas“, – sakė specialistė.
Kaip užsiminė, iki šiol departamentas apie tokią teikiamą paslaugą informuotas nebuvo, o skundų taip pat negavo.
„Departamentas įvertinęs šios paslaugos turinį mano, kad tokia veikla nukreipta į tai, kad verslininkai apeitų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus“, – teigė institucijos atstovai ir tikino, kad specialistai nedelsiant kreipsis į įmonę su raginimu nutraukti įstatymui prieštaraujančią veiklą, o jeigu taip padaryta nebus, įmonės lauks ekonominės sankcijos.
„Tikimės, kad tokios paslaugos teikimu susidomės ir kitos rinkos priežiūrą atliekančios institucijos“, – sakė NTAKD.
