Viena priežasčių – lėktuvų trūkumas
Kaip pastebėjo Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros projektų vadovas Martynas Jaugelavičius, oro linijų bendrovės oro uostų apie galimus kainų pokyčius neinformuoja ir to daryti esą net neprivalo.
„Apskritai, oro linijų bendrovės yra pelno siekiančios organizacijos ir kainodara yra komercinė paslaptis.
Mes kadangi esame infrastruktūrą valdanti įmonė, tai mūsų pagrindinė pareiga yra užtikrinti saugią, modernią infrastruktūrą, patogią infrastruktūrą keleiviams, tad, kalbant apie kainas, oro linijų bendrovės mūsų apie tai neinformuoja“, – aiškino pašnekovas.
Jis tai prilygino ir kitam gerai suprantamam pavyzdžiui.
„Čia turbūt galima pateikti analogiją, kad maisto prekių parduotuvė prekybos centre nepateikia ploto nuomininkams informacijos, kad kitą mėnesį didins bananų kainą, ar ne?“, – juokėsi M. Jaugelavičius.
Pašnekovas taip pat įvardijo priežastis, dėl kurių galimai kils lėktuvų bilietų kainos.
Viena jų – tai lėktuvų trūkumas, dėl ko Europos oro linijoms gali būti sunku patenkinti kelionių paklausą intensyviausio sezono metu.
„Jeigu pažiūrėtume į pastarųjų 5-erių metų situaciją, tai mes turėjome pandemiją, kurios metu, tiesiogine ta žodžio prasme, globali oro linijų bendrovių flotilė buvo nutupdyta ant žemės – kai kurios oro bendrovės atsisakė dalies orlaivių, kai kurie, kadangi jie tiesiog jau buvo pakankamai seni, jų taip pat atsisakė“, – kalbėjo M. Jaugelavičius.
Vis dėlto, pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros projektų vadovo, priežasčių, lėmusių lėktuvų bilietų kainų augimą, yra aibė.
„Turėjome pandemiją, turime tiekimo grandinių iššūkius, turime tiesiog gamybinius iššūkius, kai pagrindiniai lėktuvų gamintojai tiesiog nespėja patiekti tuos orlaivius, kurie yra užsakyti.
Jeigu šiandien jūs norėtumėte nusipirkti visiškai naują lėktuvą už, tarkime, 100 milijonų eurų – nepaisant to, kad jūs turėtumėte tam skirtą sumą, jo reikėtų palaukti apie 8 metus.
Taigi, yra tūkstančiai orlaivių užsakymų, tačiau tie pagrindiniai du gamintojai per mėnesį pagamina tik kelias dešimtis orlaivių, tad galime įsivaizduoti, kiek metų reikia laukti“, – teigė M. Jaugelavičius.
Anot pašnekovo, tai taip pat lemia pastebimi gamybiniai iššūkiai, su kuriais susiduria tam tikrus lėktuvų komponentus gaminančios bendrovės.
„Apskritai, lėktuvas yra labai sudėtingas transporto įrenginys, kuris susideda iš tūkstančių, jeigu ne milijono, komponentų.
Skirtingai negu automobiliuose, orlaivių variklius gamina ne pats „Airbus“ ir ne pats „Boeing“, o kiti gamintojai, kurie užsiima konkrečių orlaivių variklių gamyba.
Jeigu kalbame apie „Airbus“, tai vienas iš jų variklių gamintojų susiduria su tam tikrais gamybiniais iššūkiais, todėl kai kuriuos orlaivius reikia laikinai išimti iš eksploatacijos, tam, kad būtų galima pakartotinai patikrinti tuos variklius, dėl to, kad aviacijoje saugumas yra prioritetas numeris vienas“, – aiškino M. Jaugelavičius.
Kaip teigė pašnekovas, lėktuvų trūkumą bendrovės junta dėl to, kad dalis orlaivių lieka ant žemės dėl pakartotinų patikrų, o naujų orlaivių pristatymas tiesiog vėluoja.
„Todėl oro linijų bendrovės turi atitinkamai koreguoti savo planus, nes, tarkime, jeigu buvo nusprendusios atidaryti vieną ar kitą maršrutą – to padaryti fiziškai jos negali, nes neturi tam orlaivių“, – teigė M. Jaugelavičius.
Kainas gali kelti ir kiti
Pastebima, kad kol kas apie lėktuvų bilietų brangimą kalba tik pigius skrydžius siūlanti bendrovė, tačiau, kaip pastebėjo M. Jaugelavičius, iššūkiai, apie kuriuos aiškina avialinijos, gali paliesti visus.
„Tiek vėlyvas orlaivių pristatymas, tiek pakartotina variklių patikra – tai paliečia ne tik žemų kaštų bendroves, tačiau ir visas kitas.
„Airbus“ ir „Boeing“ yra pagrindiniai du gamintojai, kurie visoms pasaulio oro linijų bendrovėms tiekia orlaivius, tad su tais iššūkiais susiduria ir tradiciniai oro vežėjai, tokie kaip „Lufthansa“, „Swiss“, „AirBaltic“, tačiau, kalbant apie bilietų kainas apskritai, aš manau, kad, pasibaigus pandemijai, mes pastebėjome, kad, nepaisant visko, žmonės nori keliauti, tas noras niekur nėra dingęs“, – teigė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gyvo bendravimo, artimųjų ir nuotykių išsiilgę žmonės pastaraisiais metais keliauja daug intensyviau.
„Atsigavimas skrydžių yra labai ženklus. Pernai mes turėjome 92 procentus to, ką turėjome 2019 metais, kurie aviacijai buvo apskritai rekordiniai metai“, – teigė M. Jaugelavičius.
Be to, kaip teigė pašnekovas, pastebima, kad keičiasi ir tam tikri keliautojų įpročiai.
„Lietuviai vis labiau vertina patogumą ir nebūtinai tie sutaupyti keli eurai yra verti to.
Galiu pateikti labai konkretų pavyzdį – keičiasi įprotis, kaip žmonės keliauja į Jungtinės Karalystės sostinę. Mes nuo 2019 metų turime unikalų skrydį regione tarp Vilniaus ir Londono oro uosto, kuris sąlyginai yra labai ne daug brangesnis už skrydžius į Lutoną ar Stanstedą, tačiau žmogus sutaupo daug daugiau laiko ir tas yra kur kas patogiau.
Taigi, mes matome tam tikrą postpandeminį pokytį kelionių planavime“, – teigė jis.
Beje, Lietuvos oro uostuose atsiranda vis daugiau galimybių pasiekti pačius įvairiausius pasaulio kampelius, tad tikimasi, kad įsivyrausianti konkurencija lėktuvų bilietų smarkiai išbranginti oro linijų bendrovėms tiesiog neleis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
