Šeštadienį euro zonos ministrai sutiko suteikti 100 milijardų eurų paramą Ispanijos bankams. Šiam sprendimui pritarė ir JAV bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Ispanijos ministras pirmininkas per spaudos konferenciją sakė, kad jo centro dešiniųjų vyriausybė bando atkurti Ispanijos biudžetą ir vykdyti struktūrines reformas. Jis teigė, kad parama padės "atkurti Ispanijos ekonomikos patikimumą".
Susitarimas, kurį gyrė Vokietija, Prancūzija, Japonija, Jungtinės Valstijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), žymi dramatišką pozicijos pasikeitimą Ispanijai, kuri kategoriškai neigdavo, kad jai reikia kokios nors pagalbos iš išorės.
Nepaisant visų politikų pastangų, euro zonos krizė jau apėmė ir ketvirtąją pagal dydį regiono ekonomiką Ispaniją, kuri dydžiu dukart viršija iki šiol gelbėtas Graikiją, Airiją ir Portugaliją drauge sudėjus.
Premjero M.Rajoy'aus konservatorių vyriausybė galiausiai pasidavė pasaulio lyderių ir, visų svarbiausia, rinkų, kurios smarkiai padidino Ispanijos skolinimosi kaštus, spaudimui.
"Ispanijos vyriausybė deklaruoja savo ketinimą prašyti Europos finansinės pagalbos tiems bankams, kuriems to reikia, rekapitalizuoti", - spaudos konferencijoje aiškiai įsitempęs pasakė ekonomikos ministras Luisas de Guindosas.
L.de Guindosas atsisakė vadinti šią pagalbą gelbėjimo susitarimu, kurį jo vyriausybė kategoriškai atmetė.
"Tai neturi nieko bendra su gelbėjimu", - tvirtino jis ir teigė, kad su šia pagalba nebuvo įvestos jokios naujos sąlygos ar taupymo priemonės platesnei ekonomikai, be to, pagalbos reikia tik 30-čiai proc. silpniausių bankų.
Tačiau jis pripažino, kad po šio susitarimo dar labiau padidės sparčiai auganti Ispanijos valstybės skola.
Vis dėlto euro zonos ministrai išreiškė įsitikinimą, kad Ispanija gerbs savo įsipareigojimus mažinti deficitą ir restruktūrizuoti ekonomiką. "Pažanga šiose srityse bus nuodugniai ir reguliariai tikrinama", - sakoma jų pareiškime.
Dauguma Ispanijos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose skelbia antraštes "Gelbėjimas", tačiau kai kurie stengėsi sušvelninti smūgį. "Gelbėjimas be pažeminimo", - tvirtino konservatyvus dienraštis "El Mundo".
Didžiosios pasaulio ekonomikos sveikino šį susitarimą.
Japonijos finansų ministras Junas Azumi sakė, kad tai "pirmas didelis žingsnis" Europos ir pasaulio ekonomikų stabilizavimo link.
Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovici sakė, kad atkurdamas pasitikėjimą Ispanijos bankais "šis susitarimas padės skatinti augimo Europoje sugrįžimą".
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble gyrė Ispanijos "pasiryžimą" rekapitalizuoti bankus.
Pagal šeštadienio susitarimą per Europos gelbėjimo mechanizmus bus skirta iki 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams rekapitalizuoti, sakė euro zonos ministrai.
Tokiu būdu Ispanija tapo ketvirtąja šalimi, gaunančia finansinę pagalbą po to, kai prieš dvejus metus kilo euro zonos skolų krizė.
Eurą naudojančios valstybės viliasi, kad ši pagalba nuramins finansų rinkas ir suteiks saugumą Ispanijai prieš Graikijos rinkimus birželio 17 dieną, kurie gali nulemti destabilizuojamą šios šalies pasitraukimą iš euro zonos.
