„Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos startas atveria naujas VMI ir mokesčių mokėtojų bendravimo formas ir galimybes, pradedame naują bendradarbiavimo etapą. Įvertinę visas aplinkybes ir atsakingai žiūrėdami į savo pareigą būti patarėjais ir partneriais mokesčių klausimais, norime sudaryti verslo atstovams visas sąlygas apsiprasti su naujosios i.MAS sistemos funkcionalumais, įgusti jais naudotis ir ilgainiui įvertinti jų privalumus", - teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Vygantas Ivanauskas, akcentuodamas, kad pereinamuoju laikotarpiu VMI prioritetą teiks švietėjiškai veiklai.
Pradėdama naują etapą, VMI dėkoja visiems mokesčių mokėtojams aktyviai dalyvavusiems pasirengimo darbuose, ypač - radusiems laiko testuoti i.MAS sistemos funkcijas. Per mažiau nei savaitę testinėje aplinkoje i.MAS išbandė apie 40 tūkst. mokesčių mokėtojų - beveik pusė būsimų sistemos vartotojų. Mokesčių mokėtojai aktyviai teikė pastabas ir racionalius pasiūlymus, jų įvairovė leidžia visapusiškai įvertinti koreguotinas sistemos vietas, identifikuoti kritines klaidas ir operatyviai pradėti jų šalinimą. Nagrinėjant ir sprendžiant informaciją apie klaidas pagrindinis dėmesys į kritines klaidas dėl kurių sistema veiktų nestabiliai, į kitą gautą informaciją bus atsižvelgiama ir po spalio 1-osios, užtikrinant kuo sklandesnį sistemos darbą.
VMI pažymi, kad įdiegus i.MAS, vartotojai sistemos privalumais naudosis ir ateityje. Pagrindinis i.MAS tikslas - mažinti administracinę naštą verslui plėtojant el. paslaugas. Pavyzdžiui, smulkusis verslas i.SAF ir i.VAZ posistemiuose ras įrankius, skirtus išrašyti PVM sąskaitas faktūras ar el. važtaraščius. Į i.SAF įkeltų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu mokesčių mokėtojų pageidavimu bus formuojamos preliminarios PVM deklaracijos, o posistemio funkcionalumai leis nustatyti neatitikimus su kitos sandorio šalies pateiktais registrų duomenimis, apie tai mokesčių mokėtojai bus informuojami automatiškai (sugeneruojant ataskaitą). Tuo metu krovinius gabenančioms įmonėms i.VAZ posistemio funkcijos leis atsisakyti popierinių važtaraščių, kadangi numatyta galimybė išsirašyti el. važtaraštį, o pateiktų į i.VAZ važtaraščių duomenys bus prieinami ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms, vykdančioms patikras keliuose. Be kita ko, i.VAZ posistemio vartotojai galės vykdyti krovinio pervežimo ir su tuo susijusios krovinio būsenos stebėseną, taip pat bus realizuotas krovinio gavimo patvirtinimas, pervežimų istorija ir jos analizės galimybė. Esant trikiams ir negalint prisijungti prie i.VAZ posistemio, mokesčių mokėtojai gali naudotis atsarginėmis procedūromis: a. VAZ tinklapiu arba informacijos teikimu SMS žinute.
Be jau minėtų privalumų, kuriais naudosis verslo atstovai, tikimasi, kad įdiegta ir plėtojama i.MAS padės mažinti neapskaitomos ekonomikos mastus.
„Praėjusių metų duomenys rodo, kad Lietuva papuola į Europos šalių penketuką, kur šešėlinės ekonomikos dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra didžiausia. PVM šešėlio mastas - vienas didžiausių ES. Diegiama i.MAS pirmiausia stipriai apribos šešėlinio verslo galimybes naikinti ūkinių operacijų apskaitos dokumentus - PVM sąskaitas faktūras ar važtaraščius, taip išvengiant ir pajamų apskaitymo. Antra, įgalins mokesčių administratorių įvairiais pjūviais analizuoti pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų ar važtaraščių duomenis, tiksliau identifikuoti rizikingus mokesčių mokėtojus bei mažinti į praeitį orientuotų, kai žala valstybės biudžetui jau yra padaryta, kontrolės veiksmų ir procesų apimtis. Ne mažiau svarbu, kad kone realiu laiku galėsime vykdyti mokesčių mokėtojų stebėseną, taip užkardant rizikingų mokesčių mokėtojų galimus pažeidimus", - teigia V. Ivanauskas, pažymėdamas, kad nuo šešėlinės ekonomikos kenčia ne tik kiekvienas šalies gyventojas, bet pirmiausia sąžiningai veiklą vykdantis verslas, kuriam sunku konkuruoti su mokesčių nemokančiomis įmonėmis.
Tikėtis reikšmingo i.MAS poveikio mažinant šešėlinę ekonomiką bei gerinant PVM surinkimą leidžia ir VMI vykdytas bandomasis PVM sąskaitų faktūrų projektas, kurio metu nuo 2015 metų pavasario, kai kurios šalies įmonės per deklaravimo sistemą teikė duomenis apie PVM registrus, parodė, kad projekte dalyvavusių įmonių deklaruotas PVM išaugo beveik 18 procentinių punktų (arba 65,6 mln. Eurų) daugiau, nei visų PVM mokėtojų.