Siekia apsaugoti
Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė pasakojo, kad pokyčių didinti įnašo kartelę buvo imtasi atlikus analizę. Ji parodė, kad turėdami daugiau nei vieną būsto paskolą namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų, jeigu ekonominė padėtis netikėtai pasikeistų.
„Dėl to buvo nuspręsta imtis tikslinių Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių, siekiant suvienodinti pirminių ir antrinių paskolų rizikingumą bei didėjant rinkos perkaitimo rizikai papildomai riboti investicijas skolintomis lėšomis į antrąjį ar net trečiąjį būstus.
Pokyčiai yra nukreipti būtent į rizikingesnėmis laikomas ne pirmo būsto paskolas“, – teigė ji bei aiškino, kad asmenims, įsigyjantiems pirmuosius būstus, pradinio įnašo reikalavimas ir toliau lieka 15 proc.
Kad tokie pokyčiai atvėsins įkaitusią NT rinką, LB atstovė teigė, jog to tikėtis nereikėtų.
„Kadangi ne pirmojo būsto paskolos 2021 metais sudarė apie 16 proc. būsto kredito srauto, o kreditais finansuojami būsto sandoriai sudaro apie pusę būsto rinkos, toks reikalavimas būsto rinkoje perversmo nesukels.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apie pusė ne pirmųjų būsto paskolų iki šiol buvo išduodama su mažu pradiniu įnašu – 15-20 proc., šį rizikingesniu laikomą ne pirmųjų būsto paskolų segmentą reguliavimas tikrai palies.
Kartu, reguliavimas ribos paskatas dar aktyviau investuoti į būstą skolintomis lėšomis esant aukštiems lūkesčiams dėl tolesnio kainų augimo, todėl prisidės prie būsto rinkos stabilumo. Be to, svarbu paminėti, kad be pradinio įnašo reikalavimų pakeitimų, siekdamas padidinti kredito įstaigų atsparumą galimai būsto rinkos perkaitimo rizikai, Lietuvos bankas nuo 2022 m. liepos 1 d. kredito davėjams taikys papildomą 2 proc. sektorinį kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui“, – sakė M. Stankuvienė ir užsiminė, kad tokie ribojimai gali būti ne galutiniai.
„Jei dabartinės tendencijos tęsis toliau, svarstysime ir galimą papildomą būsto paskolų reguliavimo griežtinimą.
Kadangi apie pusė būsto sandorių yra sudaroma nuosavomis lėšomis, siekiant užtikrinti tvarią būsto rinkos raidą ir išvengti rinkos perkaitimo būtina taikyti ir kitas rinką veikiančias priemones, pavyzdžiui, platesnio masto gyvenamojo NT mokestį ar kitas fiskalines priemones“, – sakė atstovė.
Taikys išimtis
M. Stankuvienė kalbėjo, kad 30 proc. pradinis įnašas antram ar paskesniems būstams bus reikalaujamas ne iš visų gyventojų, jau turinčių būstą su paskola.
Pasak jos, išimčių sulauks tie vartotojai, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės, t. y. likusi neišmokėta paskolos suma yra mažesnė nei pusė turto vertės.
„Tokiais atvejais antrajai arba paskesnei būsto paskolai pradinis įnašas galės būti mažesnis nei 30 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai yra ne pirmoji būsto paskola, kaip ir anksčiau, turi būti išlaikomas didesnis nei 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Taip pat išimtis yra taikoma tais atvejais, kai gyventojas siekia pasididinti vienintelės turimos būsto paskolos sumą, neįkeisdamas papildomo nekilnojamojo turto arba įkeisdamas jam jau priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš esmės tai leidžia didinti vieno turimo kredito sumą remonto, statybų, rekonstrukcijos ar kitais tikslais. Taip pat išimtis, kaip ir anksčiau, taikoma keičiantiems būstą, kai vartotojas įsipareigoja parduoti pirmąjį anksčiau su paskola įsigytą būstą“, – aiškino ji.
Rinkai įtakos turės nedaug
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo bendrai palaikantis tokius pokyčius.
Pasak jo, vienas iš LB, kaip reguliuotojo, tikslų ir yra įvykiams užbėgti už akių ir parodyti, kad viskas nėra paleidžiama sava vaga.
„Tai – optimalus sprendimas ir nežinau ar buvo daug jam prieštaraujančių. Galbūt pasisakė tie bankai, kurie yra agresyvesni skolintojai ir būstui skolino itin palankiomis sąlygomis.
Bendrai buvo supratimas, kad reikia tokių veiksmų, kurie pristabdytų investuotojų dalį nepaisant to, kad didžioji dalis būstų yra perkami iš santaupų.
Bet, šiuo atveju, vis tiek, kam tą rinką kaitinti skolintais pinigais finansuojant tą investuotoją?“, – klausė ekonomistas ir pridūrė, kad, jo manymu, toks priimtas sprendimas buvo logiškas.
„Toks sprendimas didelės įtakos visai NT rinkai neturės, nes tokių sandorių skaičius visoje rinkoje yra labai mažas, kai su paskola yra perkamas ne pirmas būstas. Jeigu tai liečia tik 5 proc. visų sandorių rinkoje, tai, akivaizdu, kad kalbėti apie didesnius pokyčius rinkoje dėl šito sprendimo negalime ir jis daro įtaką tik labai mažai grupei asmenų“, – sakė T. Povilauskas.
„Nepasakyčiau, kad tai atvėsins visą rinką“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie rinkos vėsinimą, ekonomistas sakė, kad EURIBOR galėtų didėti 2023-iaisiais, tačiau bent kol kas gyventojai gali būti ramūs ir didesnių pokyčių būti neturėtų.
Daug didesnių pokyčių, kaip teigė, atneštų įvestas visuotinis NT mokestis, tačiau, kaip teigė, nežinant konkrečių planų, situaciją komentuoti sunku. Visgi, pasak ekonomisto, šiuo metu jį įvesti nebūtų geras laikas.
