Tuo galėjo įsitikinti vienas rinkodaros ir komunikacijos specialistas, prašęs neskelbti jo vardo ir pavardės. Asmeninėje feisbuko paskyroje jis pasidalijo istorija, kaip vos per plauką netapo auka.
Tikru vardu ir pavarde į vilnietį mobiliuoju telefonu kreipęsis sukčius prisistatė tyrėju Mantu Ivoška iš II policijos komisariato ir paklausė, ar pastaruoju metu galima auka nepasigedo kokių nors savo daiktų.
Tariamas tyrėjas pasakojo, kad neva per įprastą patikrinimą sustabdžius vieną žmogų pas jį buvo rasti jo asmens dokumentas ir elektroninės bankininkystės sutarties kopija. Esą sulaikytas žmogus turėjo ir kitų asmenų dokumentų, tad buvo sulaikytas ir tiriama, ar padedant banko darbuotojui nebuvo atlikta neteisėtų mokėjimų.
Tolimesnį pokalbį sukčiaus auka vos netapęs vyriškis nupasakojo taip:
– Vakar vakare, X laiku iš jūsų banko buvo bandoma padaryti pavedimą žmogui Y. Ar jūs darėte šį pavedimą? Ar pažįstate šį žmogų?
– Ne. Bet o kaip jie galėjo daryti pavedimą be kodų generatoriaus ar mobilaus parašo?
– Nežinau, bet mes dabar mėginam apsaugoti jūsų finansus. Kadangi šie žmonės iš karto iš pavedimų istorijos ištrynė visą informaciją, bankas užblokavo pavedimą ir jis nebuvo įvykdytas. Todėl yra keli variantai. Kol vyks ikiteisminis procesas, reikia pilnai užblokuoti banko sąskaitą.
– Kuriam laikui?
– Nuo 12 iki 18 mėnesių.
– Jūs juokaujat. Ką aš darysiu?
– Kitas variantas – susisiekti su banko saugumo departamentu, informuoti apie įsilaužimą į jūsų sąskaitą ir įsitikinti, kad viskas yra gerai.
Apsikeitus dar keliais sakiniais tariamas policininkas „sujungė“ potencialią nusikaltimo auką su banko „saugumo departamentu“, kuris neva turėtų padėti užblokuoti sąskaitą.
Vyras istorija pasakoja toliau:
„Įsijungia X banko muzika. Sujungia su banko „darbuotoju“ ir tada man tarsi kažkoks nušvitimas – čia kažkas negerai! Tęsiasi pokalbis su kitu žmogumi:
– Sveiki. X banko saugumo departamento vadovas klauso.
– Panašu, kad kažkas buvo įsilaužęs į mano banko sąskaitą, tai dabar galvoju, ką daryt.
– Reikia užblokuot sąskaitą. Koks jūsų vardas, pavardė?
– O galima tai padaryt gyvai?
– Galima, bet reikia kuo skubiau. Nes jeigu jau kažkas buvo įsilaužęs, tai galit likti be pinigų.
– Aha, suprantu. O jūs iš kurio banko padalinio esat? Aš pas jus atvažiuosiu.
– Mes Vilniuje.
– Aišku. O gal galit adresą pasakyt?
– Tai šitą procedūrą galima bet kuriame banko padalinyje atlikt. Tik tada turit man pasakyt, kad atsisakot apsaugot savo sąskaitą. Ar tikrai atsisakot banko apsaugos?“
Kadangi banko „darbuotojas“ negalėjo pasakyti tikslaus adreso, kur atvykti, pašnekovas padėjo ragelį ir iš karto paskambino policijai, kur sužinojo, kad joks Mantas Ivoška pas juos nedirba.
„Kai padėjau ragelį, emocijos buvo labai skirtingos. Pirmiausiai, pagalvojau, kad pirmoje pokalbio pusėje mane labai gerai prigavo. Buvau visiškai patikėjęs, nors ir buvo labai keistų, praktiškai neįmanomų vietų, kaip pvz. visiškai nauja ID kortelė arba pavedimo padarymas be mobilaus parašo ar kodų generatoriaus. Maža to, aš po kiekvieno lėšų sujudėjimo iš karto gaunu pranešimą į telefoną.
Iš kitos pusės, smagu, kad laiku susivokiau ir pradėjau juos tikrint. Reikia uždavinėt labai tikslius ir konkrečius klausimus. Pvz. galėjau paklaust, o kokį ID numerį matot ant tos dokumentų kopijos? Turbūt iš atsakymų iš karto būtų kilę įtarimų“, – įspūdžiais dalijosi vyriškis.
Jis pripažino, kad sukčiai viską darė labai kokybiškai ir pats net negalvojo, kad taip taip gerai galima atidirbti visą schemą: pradėta nuo problemos, tada įvaroma baimės, sukuriama stresinė situacija, kad reikėtų skubėt ir tada pasiūlomas sprendimas, kaip viską išspręsti.
„Jeigu ne ta „banko muzikėlė“ ir tiek daug neaiškių aplinkybių, gal būtų sunkiau suprast apgavystę. Bet šiaip, nuo kada policija sujunginėja su banku? Žodžiu, būkit atsargūs, būtinai papasakokit draugams, giminėms ir artimiesiems, kad visi būtume saugūs!“ – reziumavo jis.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pripažino, kad ši istorija kone klasikinė.
„Tai seniai naudojamas sukčių būdas apgauti žmones. Pastaruoju metu jis naudojamas pakankamai dažnai. Sukčiavimų padaugėja, esant tam tikriems įvykiams, dažnai sukčiai bando tai susieti, kad atrodytų įtikinamiau.
Žmonėms dar kartą primename, kad nei bankas, nei policija, nei kitos institucijos neprašo asmeninių duomenų, ypač žmonės turėtų saugoti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir slaptažodžius), jų atskleisti negalima niekam“, – DELFI komentavo jis.
