- Šiais metais 15 proc. ir daugiau apyvartos sumažėjimą prognozuoja 35 proc. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV), kad apyvarta liks tokia pati arba šiek tiek padidės planuoja 55 proc., o 10 procentų įmonių nusiteikusios optimistiškai ir savo apyvartos padidėjimą prognozuoja daugiau nei 15 proc.
- Šios nuotaikos labai panašios į buvusias 2018 m., kai Kinijos ir JAV prekybiniai nesutarimai verslui sukėlė nemažai įtampos.
- Optimistiškiausiai nusiteikę verslai, užsiimantys gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba bei transporto priemonių remontu.
- Pakito planuojamų eksporto rinkų trejetukas.
„Ankstesnė Baltijos šalių verslo apklausa, buvusi prieš COVID-19 pandemiją, rodė didžiausią Lietuvos optimizmą per kelerius metus – didėsiančios arba bent stabilios apyvartos tikėjosi 88 proc. smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Tačiau realybė 2020 m. buvo visiškai kitokia, ir daugelis verslo sektorių Lietuvoje turėjo kovoti dėl išlikimo, todėl nenuostabu, kad pesimistų nuo 12 proc. 2019 m. padaugėjo iki 35 proc. Visgi, manančių, kad šie metai bus geresni, vis dar yra gerokai daugiau – taip atsakė 65 proc. apklaustų verslo atstovų”, – pabrėžia SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Kaip ir tikėtasi, šiemet didžiausia kliūtis SVV apyvartos augimui yra COVID-19 krizė, kurios poveikį penkių balų skalėje verslininkai įvertino 3,9 balais. Visgi apklausos duomenys rodo, kad apyvartai įtakos turės ir mokesčių našta bei naujų rinkų trūkumas.
Verslas santykinai didelę mokesčių naštą, kaip trukdį apyvartai, įvertino 3,4 balais iš penkių; kad sunku rasti naujas produktų ir paslaugų pardavimo rinkas, buvo įvertinta 3,2 balais; sudėtingi įstatymai ir didelė biurokratija – 3,1 balai; darbo jėgos trūkumo ir sunkiai gaunamo finansavimo įtaką apyvartai verslas įvertino 2,8 balais. Nemokūs ar vėluojantys atsiskaityti klientai ir darbuotojų žinių ar įgūdžių stoka atitinkamai gavo 2,8 ir 2,7 balus.
„Apklausos rezultatai rodo, kad SVV yra patenkintas savo darbuotojų įgūdžiais ir gebėjimu tobulėti, tačiau mokesčių našta valstybei daugelio buvo suvokiama kaip vienas labiausiai verslo veiklą apsunkinančių veiksnių. Kasmet šio trikdžio įtaka apyvartai apklausos atsakymuose mažėjo, o pandemijos metu pasitraukė į antrą planą, nes verslas susidūrė su daug svarbesne problema. Tiesa, COVID-19 turėjo įtakos ir atsakymams apie plėtrą į naujas rinkas“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Į klausimą, ar planuoja 2021 m. plėsti veiklą į naujas eksporto rinkas, 69 proc. atsakė, kad namų rinka šiemet bus prioritetas, plėstis užsienio rinkose, kuriose jau vykdo veiklą, planuoja 14 proc., o ieškoti eksporto galimybių naujose rinkose žada 17 proc. Lietuvos SVV. Palyginimui, apie naujas eksporto rinkas galvoja 11 proc. Latvijos ir 12 proc. Estijos verslininkų.
„2020 metais COVID-19 pakoregavo ir eksporto geografiją: pirmoje vietoje atsidūrė Europos Sąjungos šalys (ES), antroje vietoje – Baltijos šalių rinkos, trečioje – Skandinavijos šalys, ketvirtoje – Didžioji Britanija, penktoje – Rusija, šeštoje – kitos šalyse, o JAV liko septintoje. 2019 metais pirmoje SVV pasirinkimo vietoje buvo ES, ypač – Vokietija, antroje – Skandinavijos, trečioje – Azijos šalys. Natūralu, kad logistikos apribojimai pernai pastarąsias iš verslo eksporto planų šiais metais pašalino, didesnį dėmesį skiriant kaimyninių šalių rinkoms“, – sako SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
SEB banko užsakymu atliktame tyrime 2020 metų gruodį buvo apklaustos 1 198 Lietuvos, 764 Latvijos ir 1 109 Estijos smulkios ir vidutinės įmonės.
