Nors ekonomistai tvirtina, kad šiuo metu šių šalių ekonomikų plėtra yra skirtinga, tačiau vienas pavojus vis dėlto tyko: po euro įvedimo 2015 m. gali įsivyrauti euforija, kuri paskatins nepamatuotus vartotojų lūkesčius.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi nuomonės, kad Estijos BVP nuosmukį lėmė trys priežastys. Pirmąja įvardijama neatsigaunanti Suomijos ekonomika, antrąja – stojanti Rusija, o trečiąja – įsibėgėjanti darbo užmokesčio ir infliacijos spiralė šalies viduje.
„Trečioji priežastis yra aktualiausia Lietuvai, nes jeigu mes neinvestuosime į technologijas, darbo efektyvumo didinimą, nepritrauksime užsienio investicijų, augimas taip pat greitai išsikvėps“, - DELFI sakė jis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP smuko 1,9 proc. lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, o palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu nuosmukis siekė 1,2 proc. Tuo metu sausio-kovo mėnesiais, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos BVP augo 2,9 proc., Latvijos - 2,8 proc.
Estijoje infliacija, jo žodžiais, pradėjo augti dėl gerų vartotojų lūkesčių, darbo užmokesčio augimo, kurį lemia darbuotojų trūkumas.
„Taip pat tai skatina ir perdėm didelis saugumo jausmas, nes Estija pirmoji įsivedė eurą. Euro zonoje ji buvo viena iš geriausiai atrodančių valstybių: turėjo mažiausią valstybės skolą, biudžeto deficitą. Taip užsiliūliuoja daug valstybių po euro įvedimo“, - komentavo Ž. Mauricas.
Šiuo metu infliacija Estijoje yra didžiausia tarp visų trijų Baltijos šalių, darbo užmokestis auga sparčiausiai.
Pastaraisiais metais infliacija
Estijoje buvo maždaug 1
proc. didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui,
praėjusiais metais infliacija Estijoje buvo 3,2
proc., o Lietuvoje – 1,2 proc.
Tačiau ji po truputį slopsta. Europos Komisija šiemet Lietuvai prognozuoja 1 proc. infliacija, Estijai – 1,2 proc., Latvijai – 1,2 proc. Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis prieš atskaitant mokesčius Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje - 4,7 proc., Latvijoje - 4,6 proc.
„Taigi nominaliai Estijos BVP auga, tačiau tai lemia ne augantis produktyvumas, bet dėl augančios kainos ir didėjantys atlyginimai, kurie auga nebūtinai pagrįstai. Egzistuoja pinigų iliuzija, kai gyventojams atrodo, kad viskas labai kyla, darbo užmokestis auga sparčiausiai iš visų Baltijos šalių, NT kainos auga, bet realiai augimą suvalgo kylanti infliacija. Panaši situacija buvo Lietuvoje 2007-2008 m.“, - teigė Ž. Mauricas.
Panaši situacija yra su NT kainomis – Taline būsto kainos didėja dviženkliu skaičiumi.
„Galima sakyti, kad Estija yra papuolusi į poeurinio periodo spąstus. Į tokius spąstus buvo papuolusios visos trys Baltijos šalys po įstojimo į Europos Sąjungą. Taigi Estija dalinai lipa ant to paties grėblio, euras suteikė labai daug vilčių ir galimybių. Tačiau kaip mėgstu sakyti, kad euras, kaip ir bet kuris pinigas, yra geras tarnas, bet blogas šeimininkas. Įsivedus eurą reikia labai daug dirbti, kad jo nauda būtų panaudota kiek galima geriau ir siekti pasivyti išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes. O Estija galbūt per mažai skyrė tam dėmesio. Netgi sakyčiau, kad tuo periodu Lietuva buvo šiek tiek aktyvesnė pritraukiant užsienio investicijas. Estija galbūt užsiliūliavo ir tai yra vienas iš veiksnių, lėmusių lėtesnį Estijos ekonomikos augimą“, - kalbėjo ekonomistas.
Estijos situaciją blogina ir tai, kad Suomijos ekonomika trečius metus iš eilės neišbrenda iš nuosmukio.
„Kadangi Suomija yra pagrindinė Estijos partnerė, todėl šie rezultatai labai lemia ir Estijos ekonomiką. Kita priežastis yra mažėjančios prekybos, ypač transporto, apimtys su Rusija. Tai prasidėjo jau praėjusiais metais, kai Rusijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1 proc., šiais metais jis dar labiau lėtėja“, - teigė pašnekovas.
Po krizės sesės išsiskyrė
SEB banko vyriausioji analitikė Lietuvoje Vilija Tauraitė laikosi nuomonės, kad Lietuvos ekonomikos situacija gerokai skiriasi nuo Estijos.
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis į rankas gaunamas darbo užmokestis Estijoje buvo 785 eurai (2 710 litų), Latvijoje - 530 eurų (1 830 litų), Lietuvoje - 524 eurai (1 809 litai).
Ekonomistė priminė, kad 2006 m. ir 2007 m. visos trys Baltijos šalys keliavo tuo pačiu keliu: visose būsto rinkos augo kaip ant mielių, labai smarkiai augo vidaus vartojimas, paskolos.
„Buvo įprastas mąstymas, kai visos trys šalys kartu perkaitinėjo, kad šešiais ar devyniais mėnesiais atsiliekame nuo estų ir kad taip pat augome, taip ir smuksime įkandin jų. Tačiau pokriziniu laikotarpiu Estijos ekonomikos tendencijos atsiskyrė nuo Lietuvos ir Latvijos, kurių ekonomikos trajektorija buvo panaši. Tuo metu estai pokriziniu laikotarpiu spėjo išgyventi tam tikrą mini bumą“, - dėstė ji.
Pavyzdžiui, 2010-2011 m. Estijos BVP augo 9 proc., taip pat toje šalyje buvo ir visai kitokia NT situacija. Kai Latvijos ir Lietuvos NT kainos stagnavo, Estijoje jos pradėjo augti 2010 m. ir 2011 m..
Be to, NT kainos Taline augo pakankamai sparčiai, pavyzdžiui, praėjusiais metais fiksuotas 20 proc. brangimas. Tuo metu Rygoje – 4,1 proc., o Vilniuje – 2,8 proc.
Taip pat Estijoje darbo užmokestis sparčiai auga kelerius metus, o Lietuvoje jis pradėjo didėti tik visai neseniai.
„Vidaus rinkos atsigavimo tendencijos Estijoje buvo kur kas stipresnės ir, ko gero, tai galima sieti su stipresne Skandinavijos rinkų padėtimi 2011 m. ir stipresniais Estijos ryšiais su tuo regionu. Galbūt ir euro įvedimas prie to kažkiek prisidėjo, nes matant, kad šalis prisijungė prie euro zonos ir dabar viskas bus gerai, susiformavo teigiamesni lūkesčiai. Dabar po mini bumo atėjo tam tikras sulėtėjimas. Be to, Suomija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Taigi stiprūs ryšiai su Skandinavija apsisuko Estijos nenaudai. Be abejo, Rusijos ekonomikos tendencijos estų taip pat nedžiugina“, - teigė V. Tauraitė.
SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad antrąjį metų ketvirtį gali dar labiau pasireikšti Rusijos ir Ukrainos konflikto įtaka, Estijos ūkis atsiduria ties recesijos riba.
SEB prognozuoja, kad šiemet Estijos BVP augs 0,5 proc., Latvijos - 2,5 proc., Lietuvos – 2,7 proc.
