Siųsti popierinę korespondenciją tampa vis brangiau – jei iki šių metų vasario už lengviausio daikto (atvirlaiškio) siuntimą Lietuvos viduje tekdavo mokėti 55 centus, nuo vasario įkainis padidintas iki 1,2 euro už nepirmenybinę siuntą.
Nuo kitų metų tarifas augs apie 20 proc. – iki 1,55 euro. Taip pat Lietuvoje bus atsisakoma nepirmenybinių korespondencijos siuntų ir bus paliekamos tik pirmenybinės.
Išsiųsti korespondencijos į užsienį taip pat atsieis daugiau. Galutinės sumos yra tvirtinamos ir turėtų paaiškėti šią savaitę, Delfi sakė pašto komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas. Tiesa, anksčiau skelbta, jog įkainiai bus paskelbti gruodžio 1 dieną.
Atvirlaiškių siuntėja: „Pašto darbo kokybė negerėja“
Vilnietė Renata Stonienė, kuri aktyviai siunčia atvirlaiškius į įvairias pasaulio šalis, Delfi sakė, jog bendruomenę piktina tai, jog tarifai augs, tačiau kiek kainuos korespondencijos siuntimas į užsienį – vis dar neaišku.
„Vertiname labai blogai, nes nežinome, kokie iš tikrųjų bus įkainiai. Visa bendruomenė yra nepatenkinta, nes nepraėjo nė metai ir pašto darbuotojos dar pačios nespėjo išmokti naujų kainų. Nekalbu apie užsienį, nes net siunčiant Lietuvoje pačios susipainioja. Bijome, kad vėl nepaskelbtų kainų likus savaitei iki įsigaliojimo, nes nespėsime net skundo pateikti. Praėjusiais metais rašėme ne vieną, bet jokių pasikeitimų nebuvo“, – Delfi sakė R. Stonienė.
Ji teigė nesuprantanti ir tarifų kėlimo motyvų, nes pašto darbo kokybė, moters teigimu, nepagerėjo.
„Lietuvos paštas neseniai gavo baudą gavo už terminų, per kurį turi būti pristatytos siuntos, nesilaikymą. Dar esame nepatenkinti tuo, jog siuntimo kainos kilo, o tinkamo nominalo pašto ženklų nebuvo pasiruošta. Reikia klijuoti visą eilę ženklų, kartais net permokėti, nes nesusidaro reikiamas nominalas“, – teigė R. Stonienė.
Jos teigimu, siunčiančiųjų atvirukus dėl šių priežasčių mažėja. Kaip įvardijo pašnekovė, atvirlaiškių keitimosi platformoje „Postcrossing“ aktyvių narių iš Lietuvos per metus sumažėjo tūkstančiu – nuo 8300 iki 7300.
„Sumažėjimas ženklus, nes mes esame viena daugiausiai siunčiančių valstybių toje platformoje – iš 248 šalių esame 22-i. Esame aktyvūs dalyviai pasauliniame kontekste, bet (dėl siuntimo kainų – aut. pastaba) mus skausmingai skalpuoja“, – teigė ji.
Pati R. Stonienė taip pat sakė ženkliai mažinanti siunčiamų atvirlaiškių kiekį.
„Jį kainuoja išsiųsti tiek pat, kiek iki 50 gramų sveriantį laišką, tad dabar voke stengiuosi siųsti kuo daugiau atvirukų, ne po vieną, kas jau nėra „Postcrossing“ esmė, nes idėja yra siųsti po vieną atvirlaiškį“, – svarstė pašnekovė.
Tuo metu L. Zadarackas sakė, jog tarifus didele dalimi nustato Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), o pastaroji tai daro atsižvelgdama į bendrovės patirtas šių paslaugų teikimo sąnaudas už praėjusius kalendorinius metus.
„Pavyzdžiui, šių metų lapkritį RRT pritarė naujiems tarifams, atsižvelgdama į 2022 m. Lietuvos pašto patirtas sąnaudas. Poreikį didinti UPP tarifus lėmė 2022 m. augusios išlaidos laiškininkų atlyginimams, fiksuota ženkli prekių ir paslaugų kainų infliacija, brangęs kuras ir kiti energetiniai ištekliai“, – teigė L. Zadarackas.
Primename, kad lapkričio viduryje reguliatorius paštui skyrė 184,5 tūkst. eurų baudą, nes bendrovė neužtikrino tarptautinių pirmenybinių korespondencijos siuntų pristatymo per nustatytus terminus.
Pašte taip pat mažėja darbuotojų skaičius – „Sodros“ duomenimis, jų skaičius šiais metais, palyginti su praėjusiais, sumažėjo 346.
Teigia, kad paštas patiria nuostolių
RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė aiškino, kad įmonė Vyriausybės nutarimu yra įpareigotas teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvoje, įskaitant atokiausias vietoves, kuriose kiti pašto paslaugų teikėjai tokių paslaugų neteiktų dėl didelių kaštų.
Susisiekimo ministro įsakymais, pasak jos, paštui yra nustatyti tinklo charakteristikos ir kokybės reikalavimai, kurie jam reiškia dideles pastoviąsias sąnaudas.
Be to, kaip nurodė R. Liuokaitytė, kainų augimą lemia ir mažėjantys korespondencijos kiekiai Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, per metus (2022 m., palyginti su 2021 m.) UPP korespondencijos kiekis sumažėjo 40 proc., o per tris metus – net 65 proc. Tai reiškia, kad paslaugos vieneto sąnaudos kasmet didėja. Nekeliant UPP tarifų Lietuvos paštas neišvengiamai patiria nuostolį, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto“, – sakė E. Liuokaitytė.
Už 2021 m. Lietuvos paštui buvo kompensuota apie 5,1 mln. eurų siekiantis nuostolis. Už 2022 m., pasak RRT atstovės, Lietuvos paštas yra pateikęs prašymą kompensuoti 5,2 mln. eurų nuostolį, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas RRT.
Kodėl Vokietijoje pigiau?
Šiuo metu išsiųsti atviruką šalies viduje nepirmenybiniu būdu Lietuvoje kainuoja 1,20 euro, pirmenybiniu – 1,30 euro.
Įdomu, kad Lietuva atvirlaiškio siuntimo kainomis renkantis pigiausią būdą dabar lenkia Vokietiją – čia nepirmenybinis siuntimas šalies ribose kainuoja 70 centų. Siunčiant pirmenybiniu būdu vokiečiai moka 1,80 euro.
Tiesa, nuo Naujųjų metų nepirmenybinių korespondencijų siunčiant Lietuvos viduje nebeliks, tad nors vokiečiai ir toliau galės siųsti atvirutę už 70 centų, lietuviams pasirinkimo nebeliks ir jos siuntimas pirmenybiniu būdu atsieis 1,55 euro.
Nors Vokietijos paštas gegužę kreipėsi į reguliatorių prašydamas leidimo kelti tarifus, šis jo nesuteikė.
„Pripažįstame, kad laiškų ir siuntų verslo aplinka yra sudėtinga, tačiau remiantis pateiktais duomenimis kainos yra pakankamos sąnaudoms padengti“, – „Reuters“ rugpjūtį sakė sakė Vokietijos ryšių agentūros prezidentas Klausas Muelleris.
Tačiau R. Liuokaitytė tikino, jog ne visos šalys gali būti lyginamos, kai kalbama apie universaliąją pašto paslaugą.
„Pirmiausia, skiriasi Lietuvos ir Vokietijos gyventojų tankis, kuris yra svarbus pašto siuntų pristatymo kaštų atžvilgiu. Taip pat Vokietija neturi oficialaus įpareigoto UPP teikėjo, kokį mes turime Lietuvoje. Skiriasi ir išsiųstų laiškų kiekis, tenkantis vienam gyventojui. Lyginant laiškų kainas kiekvienoje šalyje pirmiausia reikia įvertinti konkrečioje šalyje vyraujančias tendencijas, reguliavimo apimtį ir panašiai“, – sakė RRT atstovė.
Pasak pašnekovės atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos šalies viduje siunčiamų korespondencijos siuntų tarifus, matyti, kad nauji Lietuvos pašto taikomi tarifai nuo 2024 m. sausio 1 d. bus gerokai mažesni.
Jos pateiktais duomenimis, pirmenybinės mažiausios siuntos Latvijos viduje siuntimas kainuoja 1,65 euro, Estijoje – 2,30 euro, Lenkijoje – 1,08 euro.
Lyginant reikėtų vertinti ir gyventojų naudojimąsi el. ryšio paslaugomis, kurios visiškai pakeičia fizinį laiškų siuntimą, sakė reguliatoriaus atstovė.
„Pavyzdžiui, Lietuva 2022 metais pagal DESI (Digital Economy and Society Index, liet. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą) užėmė 14 vietą, kai tuo tarpu Lenkija – 24. Tai gali būti viena iš indikacijų, kad Lenkijoje žmonės dažnai renkasi siųsti laiškus paštu, kai Lietuvoje vis daugiau gyventojų renkasi el. ryšio paslaugas. Korespondencijos kiekių drastiškas mažėjimas tai puikiai atskleidžia“, – aiškino ji.
L. Zadarackas antrino, kad kiekvienos valstybės pašto bendrovės vadovaujasi vis kitokia įpareigotųjų pašto paslaugų įkainių nustatymo tvarka. Be to, kiekvienos prekės ar paslaugos kainos skirtingose šalyse yra nevienodos dėl skirtingų veiksnių – išlaidų darbuotojų atlyginimams dydžio, mokestinės aplinkos ar nevienodų sąnaudų įvairiose paslaugų teikimo grandyse.
