R. Juodka, pristatydamas savo idėjas Lietuvai, rėžė tiesiai: turime siekti pačios geriausios investicinės aplinkos pasaulyje, būti atviri verslui, nes dabar elgiamės kaip sala viduryje vandenyno ir turime tikslą tapti kaimu.
O kartais esame per daug susireikšminę ir dėl to kenkiame tik patys sau.
„Mes esame maža lanksti valstybė, todėl turime ir elgtis kaip maža lanksti valstybė, o ne kaip turinti 50 milijonų gyventojų“, – tvirtina jis.
Susireikšminę, uždari, užsidarę į vienkiemį
R. Juodka sako, kad palyginus su 90 proc. kitų pasaulio valstybių mes gyvename labai gerai, tačiau gali būti dar geriau.
„Esame maža valstybė, žmonių – labai mažai. Čia ir trūkumas, ir privalumas, kaip pažiūrėsime. Esame išsilavinę, kūrybingi, pareigingi, jeigu dirbi – tikrai gali užsidirbti, tam sudarytos puikios galimybės, taip pat turime puikias sąlygas eksportui. Tikrai turime visas prielaidas būti Singapūru, tereikia ištransliuoti žinią visam pasauliui, nes niekas apie tai nežino.
R. Juodka siūlo konkrečius žingsnius, kaip Lietuvoje gyventi galėtų būti dar geriau.
„Turime įvesti taisyklę, kad visi dokumentai, teisės aktai visose Lietuvos įstaigose būtų priimami anglų kalba ir kad ja būtų privaloma mokėti susišnekėti. Tai duotų atvirumą pasauliui, nes kalba yra vienas pagrindinių tarpusavio supratimo barjerų“, – sako jis.
Jis siūlo pagaliau suvokti, kad „2,7 mln. tautos kalbos niekas nesiveržia mokytis, ypač kai ji tokia sudėtinga“.
„Mes viską transliuojame pasauliui lietuviškai, ir galvojame, kad visi viską supranta. Tačiau niekam tai nerūpi. Turime priversti biurokratiją mokytis anglų kalbos, o tai savaime juos privestų tobulėti, matyti pasaulį plačiau. Taptume pasaulio, o ne kaimo, pavadinimu, Lietuva piliečiais.
„Anglų kalba tam tikra prasme de facto būtų antra valstybine kalba. Singapūras, Dubajus – visos tos valstybės yra įgyvendinusios šitą taisyklę, anglų kalba yra viena iš valstybinių, kuriomis viskas tvarkoma.
Mums atrodo, kad jeigu leisime rašyti w ar x, jau bus pasaulio pabaiga, ir lietuvių kalba išnyks. Kartais tikrai per daug save sureikšminame“, – mano jis.
Elgiamės taip, lyg turėtume 50 mln. gyventojų
R. Juodka sako, kad visi valstybėje priimami sprendimai turėtų būti palankūs verslui. Su tuo susijusi antroji jo idėja.
Teisininkas rėžia tiesiai – turime turėti geriausią investicinę aplinką pasaulyje, ir tikrai galime tą padaryti.
„Mes esame maža lanksti valstybė, todėl turime ir elgtis kaip maža lanksti valstybė, o ne kaip turinti 50 milijonų gyventojų. Dabar elgiamės taip, lyg mūsų rinka labai svarbi pasaulyje, prie kurios visi turi prisitaikyti ir derintis. Tačiau mes nesame tokie ir niekada nebūsime“, – tvirtina jis.
„Reikia elementariai nukopijuoti. Paimkime Singapūro modelį ir nukopijuokime, būtent ten sprendimai priimami tokie, kurie skatintų verslą. Mūsų gerovė tik gėrės nuo to, kad turėsime daug tiesioginių užsienio investicijų ir aukštos pridėtinės vertės verslų. Tai vienintelis mūsų gerovės šaltinis.
Dabar mes nedarome nieko, tik kalbame, o dažnai netgi nekalbame apie tai, tik tikimės, kad Dievas padės. Čia turi būti visuomenės konsensusas, kaip kažkada buvo sutarta dėl stojimo į NATO, Europos Sąjungą. Turime būti tarp TOP 10 labiausiai investicijų ir verslui palankių šalių, ir taškas“, – teigia jis.
R. Juodkos teigimu, tam pasiekti turėtų būti palankesnė mokestinė aplinka, priimti verslo kūrimui palankesni teisės aktai.
Verslas pirmiausia kuria naudą, pirmiausia, visuomenei. Nebus verslo – nebus nieko. Ir reikia priimti tą filosofinę nuostatą“, – siūlo jis.
Siūlo iš D. Britanijos parsivežti teisininkų
Kita drąsi R. Juodkos idėja – tam tikruose Lietuvos miestuose paskelbti Anglijos teisę ir į Lietuvą atsivežti teisininkų iš D. Britanijos, kurie dirbtų šalies teismuose.
„Sakyčiau, labai geras sprendimas buvo priimtas Gruzijoje, dar prie M. Saakašvilio (buvęs Gruzijos prezidentas – DELFI). Jis išskyrė Batumio regioną, padarė ten laisvą ekonominę zoną ir paskelbė, kad ten galiojanti teisė bus būtent Anglijos teisė.
Tai yra gero verslo standartas pasaulyje. Gruzija importavo senus Anglijos teisėjus, kone pensininkus, kad jie dirbtų šalies teismuose, spręstų ginčus pagal Anglijos teisę“, – pasakoja jis.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja tai padaryti Lietuvoje jis nesikuklino: „Analogiškai. Importuoti teisėjus iš Anglijos ir paskelbti, kad Vilniuje ir poroje kitų didmiesčių bus taikoma Anglijos teisė, bent jau verslo komercijos prasme.“
„Anglijos teisė susiformavo per šimtmečius, ji yra „susigulėjusi“. Esminis skirtumas, kad ne parlamentas ją kuria, o teismai – tai natūralios atrankos ir evoliucijos rezultatas, o ne formalaus politinio-biurokratinio sprendimo. Ne veltui tai yra pasaulinė praktika, ir, sakykime taip, Anglijos teisė turi gerą karmą, verslas ja pasitiki, tai padėtų pritraukti investuotojus“, – teigia jis.
