Investuotojai: mokesčių ir pensijų reformos dirbantiesiems atneš milžiniškų nuostolių

Vyriausybės siūloma pensijų reforma dirbantiesiems atneš tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai, atlikusi preliminarų vertinimą sako Lietuvos investicinių fondų asociacija (LIPFA).

Kaip teigiama LIPFA pranešime, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.

„Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar planuojami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus“, - rašoma pranešime.

LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5 tūkst. eurų sumą.

Pranešime teigiama, kad į darbo rinką šiais metais atėjusio žmogaus, taip pat gaunančio vidutinio dydžio atlyginimą ir pensijai pradėjusio kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, kurias planuojama nuo kitų metų pakeisti, sukauptos santaupos senatvei bus apie 8-9 tūkst. eurų mažesnės, nei jis gali tikėtis sistemos nekeičiant.

Bendros asmeninės būsimųjų pensininkų santaupos gali sumažėti apie 2 mlrd. eurų ir tai ateityje gali tapti nemaža problema tiek jiems patiems, tiek valstybės biudžetui.

Šiuo metu žmones lėšas pensijai kaupia keliais būdais - formule 2 + 0 + 0, kai kaupiama tik iš „Sodros“ pervedamais 2 proc. ir formule 2 + 2 + 2, kai kaupiama iš „Sodros“, taip pat savo atlyginimo, o dar 2 proc. skiria valstybė.

„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2 + 2 + 2, bei, kad jam nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5 proc., o formulė pasikeis į 3,5 + 2 + 2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai - dūmų uždanga“, - pranešime kalba LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

LIPFA vertinimais, tikėtina, kad per 10 metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1,35 mln. iki 1,06 mln., o pensinio amžiaus senjorų padaugės nuo 0,55 mln. iki 0,62 mln. Atitinkamai per 20 metų dirbančiųjų gali likti 0,88 mln., o pensininkų bus 0,67 mln. Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 metų - per pusę.

Asociacija skaičiuoja, kad, jei būtų norima išlaikyti dabartinį algų ir pensijų santykį, kuris ir taip mažas, tuomet „Sodros“ pajamas per dešimtmetį reikėtų padidinti 43 proc., o per 20 metų - beveik dvigubai.

Skaičiuojant dabartiniais pinigais, kai „Sodros” pajamos dabar 3,7 mlrd. eurų, jei deficitas būtų dengiamas skolintomis lėšomis, po 10 metų reikėtų skolintis po 1,6 mlrd. eurų kasmet, po 20 metų - po 3,2 mlrd. eurų kasmet.

„II pensijų pakopa yra skirta tam, kad žmonės savo pensijai susitaupytų kuo daugiau, o „Sodrai“ tenkanti našta su laiku mažėtų. Panašu, kad siūloma pensijų reforma šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti nepaisant realios grėsmės, jog jau po dešimties metų „Sodros“ deficitui dengti reikės daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių“, - pranešime teigia Š. Ruzgys.

LIPFA atkreipia dėmesį į naujausius „Eurostat“ paskelbtus duomenis, kad Lietuvos namų ūkiai patenka tarp mažiausiai sutaupančiųjų kartu su Kipru ir Latvija. Tuo tarpu daugiausia sutaupoma Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje.

ELTA primena, kad balandžio 16 dieną Vyriausybė pristatė reformą, kurioje siūloma numatyti, kad nebebus pervedami „Sodros“ įmokų 2 proc. į antrosios pakopos pensijų fondus. Tačiau kaupiantieji turės pradėti pervesti 4 proc. savo atlyginimo. Šiuo metu, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gyventojai į antrąją pakopą perveda 2 proc. atlyginimo arba jo visai neperveda.

Kaip rašė ELTA, Vyriausybė žada, kad ir toliau bus mokamas 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo siekiantis priedas iš biudžeto. O tais atvejais, kai gyventojai į fondus perves daugiau nei 4 proc. savo darbo užmokesčio, jiems žadamos mokestinės lengvatos - pajamų arba pelno. Lengvatas ketinama taikyti ir darbdaviams, kurie kaups pensiją darbuotojams.

Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą kitąmet ir 2020 metais turėtų didėti po 23 eurus. Per 2017-2020 metus vidutinė pensija bus padidėjusi 110 eurų.

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, daugiau negu 60 tūkst. pensininkų pensijos bus padidintos iš valstybės biudžeto, pridedant papildomą priedą.

Tik pasirodžius informacijai apie reformą, Eltai Š. Ruzgys sakė, jog Vyriausybė skatina masinį dalyvavimą pensijų kaupime ir žmonių atsakomybę už savo ateitį.

„Gerai yra tai, jog tikimasi, kad masiškumas ir toliau išliks, ir tie, kurie šiuo metu nekaupia, turi tą modelį 2 + 0 + 0, palaipsniui turės išmokti kaupti papildomai. Per 5 metus jų kaupimo tarifas neišvengiamai taps 4 + 2, nebent jie atsisakys dalyvauti, tada, žinoma, pasitikės vien „Sodros“ planuojamais dalykais“, - anuomet kalbėjo Š. Ruzgys.