Poreikio nustatymas – būrimas iš kavos tirščių
Praeitą ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino dezinfekcinio skysčio gamybos formulę. Leidimą gamybai gavo 14 Lietuvos bendrovių, tarp jų esantis farmacijos gamintojas „Valentis“ pirmadienį pradėjo dezinfekcinio skysčio gamybą ir antradienį jau tikisi pasiekti vaistinių lentynas. Tai Delfi patvirtino „Valentis“ valdybos narys Vaidotas Deveikis.
Jis pripažįsta, kad SAM reagavo itin greitai, todėl ministerijos ir jai pavaldžių institucijų koordinuotą veiklą vertina pakankamai gerai.
„Normalia tvarka bet kokį dezinfekantą registruoja apie mėnesį. Iš tikrųjų viskas vyko labai greitai, per praeitą savaitę viską ir sutvarkė. SAM ir jai pavaldžių institucijų koordinuota veikla yra pakankamai gera, palyginus su normalia situacija, kuri galėtų trukti mėnesį, nes tiek trunka biocido registracija“, – komentuoja V. Deveikis.
Šiuo metu, anot jo, bendrovė koncentruojasi į pagrindinį tikslą – patenkinti paklausą.
„Mūsų tikslas – kaip galima greičiau viską daryti. Dabar šis klausimas ypač aktualus vaistinėse, nes kai kurios jų išsikabino plakatus, kad neturi dezinfekcinio skysčio. Labai svarbu, kad visuomenė gautų galimybę turėti ir naudoti jį pagal paskirtį, jeigu yra toks poreikis. Pirmiausia reikia patenkinti paklausą, o kokio dydžio ji bus, sunku pasakyti“, – sako jis.
V. Deveikis sutinka, kad šiuo metu Lietuvoje yra itin didelis dezinfekcinio skysčio poreikis, bet, anot pašnekovo, jeigu kas nors sugebės prognozuoti, koks bus tikslus poreikis, tai bus būrimas iš kavos tirščių.
„Galiu pasakyti iš praeities, kaip buvo su kita pozicija, kuri yra panaši. Kai žiniasklaidoje kilo susirūpinimas, kad nėra dezinfekcinio skysčio, per savaitę išvežėm 25 savaičių poreikį. Taigi per vieną savaitę pardavėm 25 kartus didesnį produkcijos kiekį.“
Vėlavo pradėti gamybą
Kaip akcentuoja „Valentis“ valdybos narys, pagal vaistinių rinkos kiekius bendrovės pajėgumai yra pakankamai dideli, todėl esą neprireiks papildomai samdyti darbuotojų, tik bus perdėliojama gamyba.
„Mes turime linijas, jų nėra kaip keisti, nes norint tai padaryti, užtruktų mėnesį. Dėl gamybos organizavimo – svarbu turėti žaliavų. Šiandien jos – problema. Gamybą galėjome pradėti penktadienį, bet neturėjome spirito, kurį Lietuvoje gamina vienintelė gamykla, valdoma „Vilniaus degtinės“. Jeigu reikėtų vežtis iš kitur, tai užtruktų“, – komentuoja V. Deveikis.
Anot jo, „Vilniaus degtinė“ ir kitoms leidimus gavusioms įmonėms tiekia spiritą. „Nemanau, kad kas nors sugebėjo iš kitų šalių jo atsivežti, nes reikia gauti atitinkamas kvotas, leidimus, o dabar viskas dega. (...) „Vilniaus degtinė“ gamina tą patį, tad jų tikslas irgi toks pats. Galvočiau, kad kažkiek čia yra ir konkurencijos dalykas. Sunku pasakyti. Kaip bebūtų, jau gavome iš jų žaliavą ir šiandien jau gaminame dezinfekcinį skystį“, – apie galimas priežastis, kodėl gamyba prasidėjo tik pirmadienį, svarsto „Valentis“ atstovas.
Pašnekovas pridūrė, kad kitų žaliavų netrūksta, nes jomis laisvai prekiaujama. Vis dėlto žaliavų tiekimo sutrikimų jau jaučiama, todėl, anot jo, atitinkamai numatomas ir žaliavų kainų augimas.
Kaip pasakoja V. Deveikis, SAM patvirtinta gamybos formulė susideda iš trijų dalių: denatūruotas etilo spiritas, glicerolis ir vendenilio peroksidas. Anot jo, tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta formulė, kadangi ji priimtina visame pasaulyje, tai ir poreikis visam pasaulyje kilo vienu metu, todėl esą natūralu, kad pasitaiko sutrikimų.
„Nemanome, kad šioje vietoje yra proga užsidirbti. Atvirkščiai, taikysim žemesnes kainas. Kai nebeturėsim problemos, kad Lietuvoje nebėra dezinfekcinio skysčio, tada pradėsime skaičiuoti, kas pavyko, o kas ne. Šiuo atveju mes nieko neskaičiuojame ir stengiamės, kad būtų kuo greičiau“, – apie papildomus finansinius kaštus kalba „Valentis“ atstovas.
Neskaičiuoja papildomų kaštų
Pirmadienį gamybą pradėjo ir dar viena leidimą gavęs chemijos produktų gamintojas „Danushis Chemicals“. Kretingoje įsikūrusios gamyklos vadovas Dainius Danušis „Delfi“ pasakoja, kad įmonė pagamintą dezinfekcinį skystį tieks internetinei parduotuvei „Pigu.lt“ ir įvairioms organizacijoms.
„Dabar bandome gesinti gaisrus tose įmonėse – įvairūs muziejai, organizacijos, – kurioms reikia. Mes su jomis tiesiogiai bendradarbiaujame. Stengiamės aprūpinti, bet tai nėra lengva. Vienam reikia 50 butelių, kitam – 60. Įvairių užklausų sulaukiame ir per viešuosius pirkimus.
Dabar sprendžiame klausimą, kada produkcija pasieks lentynas. Šiandien išpilame ir rytoj atiduodame į prekybą. Dalis galbūt ir pirmadienį išvažiuos į prekybą, viskas priklauso nuo logistikos. Kovo 11 d. – išeiginė, todėl labai nepatogu. Jei mes antradienį ryte išsiunčiam, nežinom, kada ta produkcija pasieks pirkėjus, gal ir kovo 12 d., o kai kurie gal gaus rytoj, antradienį“, – pažymi D. Danušis.
Pašnekovas pridūrė, kad įmonė dėl šio sprendimo papildomų žmogiškųjų bei finansinių kaštų nepatirs.
„Su panašiais skysčiais jau anksčiau esame dirbę, tad žaliavų turime, tereikia keletą komponentų pasipildyti. Linijų pertvarkyti nereikia, tik formatai pasikeičia. Be to, nereikės papildomai samdyti darbuotojų, nes turime pilnai automatizuotą ciklą. Taigi papildomų finansinių kaštų nebus, mes pakankamai gerai gyvenam, jokių problemų nesusidaro“, – apie gamybos pasikeitimus pasakoja jis.
Vis dėlto jis įvardijo vieną pagrindinę problemą – neapibrėžtą rinkos poreikį.
„Kai gaminame savo produkciją, mes konkrečiai žinome, kiek jų reikės. Šiuo atveju – nežinome. Galim daug prigaminti, bet nežinome, kokią liniją paleisti – ar ypatingai našią, ar mažesnio našumo. Galim nustatyti didelį našumą – 20 tūkst. butelių per dieną, bet kur juos vėliau dėti? Tas pats su baltais purkštukais. Mes jų užsisakom, o kur paskui juos dėti? Nes sau paprastai naudojame kitos spalvos purkštukus, ir buteliai – kitokio formato“, – atkreipia dėmesį D. Danušis.
Kol kas, kaip sako pašnekovas, žaliavų ir jų atsargų įmonė turi, tačiau tikslaus numatomo pagaminti produkcijos kiekio, negali įvardyti.
„Sunku pasakyti, nes nežinome poreikio. Jei žinotume tikslų poreikį, galėtume planuotis atsargas. Bumas praeis ir to dezinfekcinio skysčio niekam nereikės. Jeigu virusas traukiasi, tai dezinfekcinio poreikis irgi mažės. Kol kas žaliavų turime, esame apsirūpinę, pavyzdžiui, glicerino, nes jį naudojame“, – teigia „Danushis Chemicals“ vadovas.
Jis priduria, kad išduoti leidimai galioja pusę metų, tačiau gamintojai esą nežino, ar pagamintas dezinfekcinis skystis po pusmečio toliau galės būti rinkoje.
„Gali būti ir taip, kad turėsime šiuos produktus susirinkti. Kaip yra su biocidais, išduodamas leidimas, o jei baigiasi biocido galiojimas, tai tą dieną jis turi būti pašalinamas iš rinkos. (...) Kaip bus šiuo atveju, klausiau Visuomenės sveikatos centro, bet man neatsakė“, – sako D. Danušis.
Bendrovės vadovas itin profesionaliai vertina SAM pastangas bendrovėms suteikti leidimus gaminti dezinfekcinį skystį. Pagal Biocidinių produktų reglamentą, kaip jis pažymi, įmonė negalėtų gaminti dezinfekcinio skysčio, mat produkto autorizacija užtruktų mažiausiai metus ir tai įmonei kainuotų daugiau nei 100 tūkst. eurų.
„Nesitikėjau, kad ministerija sugebės tai padaryti. Pagal seną direktyvą, negalėtume šio produkto gaminti, nes veikliosios medžiagos – patvirtintos ES. Pagal direktyvą, 4 mėnesius truktų gauti autorizacijos liudijimą, su viena sąlyga – jei šios medžiagos nėra patvirtintos pagal vieną iš Biocidinių produktų reglamento straipsnių. Tačiau etanolis ir peroksidas yra patvirtinti, todėl automatiškai šioms veikliosioms medžiagoms jau galioja biocido reglamentas, kuris yra itin griežtas. Pagal jį išsiimti autorizacijos liudijimą truktų mažiausiai metus“, – aiškina „Danushis Chemicals“ vadovas.
„Kai ministerija rado šį sprendimą, čia buvo stebuklas. (...) Šis leidimas buvo visiškai nemokamas, nes mes prisidedame ne tam, kad uždirbtume pinigų, bet kad galėtume suvaldyti viruso grėsmę.
Aišku, tai buvo galima padaryti ir savaitę anksčiau, nes buvo labai daug spekuliacijų: biocidai nėra brangūs, bet spekuliantai buvo labai išpūtę kainas ir iš to pelnėsi. Šis sprendimas – leisti visiems gaminti, o ne vienam – labai prisidėjo prie dezinfekanto trūkumo suvaldymo“, – įsitikinęs pašnekovas.
Dėl žaliavų eina kryžiaus keliu
Kosmetikos gamintojas „Cosmoway“ dar laukia žaliavų, reikalingų dezinfekcinio skysčio gamybai, tačiau į prekybą planuoja pakliūti dar šią savaitę. Viena iš bendrovės bendraturčių, rinkodaros vadovė Justė Pinkevičienė „Delfi“ pasakoja, kad esminis iššūkis – gamybai tinkamo spirito gavimas.
„Einame kryžiaus keliu, kad greičiau gautume šią žaliavą ir galėtume pradėti gamybą. Norime startuoti nuo mažų kiekių, t. y. 150 ml ir iki 750 ml. Šiuo metu gamyba suplanuota būtent šiems kiekiams.
Paprastam vartotojui nereikia daug to skysčio ir jame maudytis, nereikia jo purkšti bet kada ir bet kur. Tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, – atkreipia dėmesį ji. – Negalime tiksliai paskaičiuoti kiekio, nes niekas kol kas mums neduoda etilo alkoholio. Iki šiol nesame pirkę šios medžiagos, tad su užsienio partneriais tai pakankamai užtrunka, bet užklausas pateikėme. Norėtume pirkti iš lietuvių, tačiau nėra garantijos, kad iš jų gausime.“
„Cosmoway“ dezinfekcinio skysčio gamybą planuoja pradėti šią savaitę, preliminariai ketvirtadienį. O vėliau ši produkcija keliaus į didžiuosius prekybos tinklus ir pavienius farmacijos tinklus.
„Bendradarbiausime su didžiaisiais prekybos tinklais. Sulaukiame užklausų ir iš pavienių farmacinių tinklų. Visi mūsų partneriai jau žino, kad turime leidimą, laukiame tik aktyviosios medžiagos. Kol konkrečiai neturime produkto, negalime pasakyti, kur ir kada jis atsidurs“, – komentuoja J. Pinkevičienė.
Anot jos, šiuo metu didžiausia apkrova tenka administracijai – didėja jos darbuotojų darbo valandų skaičius. Kaip ji pasakoja, administracija dirbo ir visą savaitgalį, mat verslininkai dėl dezinfekcinio skysčio kreipėsi ir šeštadienį, ir sekmadienį.
Maža to, kosmetikos gamintojas planuoja didinti ir darbuotojų pamainų skaičių.
„Esame suplanavę didinti pamainas, nes įmonė turi tenkinti ir kitus užsakymus. Be to, koronavirusas paveikė ir užsienio partnerių planus. Į Daniją suplanuota mūsų pirmoji siunta, bet mūsų partneriams vėlavo pakuotės iš Kinijos, tuomet jos pavėlavo atvažiuoti pas mus, o projekto terminas nepasistūmė. Šį bei greičiausiai ir kitą mėnesį bus papildomų pamainų.
Tai įmonei kainuos, nes ne dėl mūsų kaltės yra vėlavimų. Užsienio partneriai sutinka prisidėti prie išaugusios kainos, nes mums reikės mokėti papildomiems žmonėms“, – aiškina J. Pinkevičienė.
Pašnekovė tikina, jog bendrovė iš užsienio šalių sulaukia itin daug užklausų dėl dezinfekcinio skysčio, bet kol kas dėl jo trūkumo lietuviai užsieniečiams negali padėti.
„Labai džiaugiamės ministerijos greitu žingsniu, tikimės pakoreguoti gamybinius planus. Kai pasirodė žinia, kad gavome gamybos leidimą, praktiškai visi užsienio partneriai paklausė, ar mes galėtume tiekti ir užsienio šalims. Tačiau, priešingai nei Lietuvos sveikatos ministerija, Europos Sąjungos valstybės išlygų nedaro, tai tie leidimai užimtų per daug laiko“, – pasakoja įmonės atstovė.
Ji priduria, kad bendrovė nesibaimina dėl produkcijos pertekliaus, nes orientuojasi į mažus kiekius.
„Kiekvieną užsakymą vertiname atsargiai, kad iš šio reikalo nepadarytume dirbtinio proceso, todėl baimių nelabai ir turime. Mūsų tikslas – patenkinti užklausas, kurias turime, t. y. konkretūs užsakymai. Mūsų orientacija – į mažesnius kiekius. Jei gamintume litriniais kiekiais, vieną dieną tikrai neturėtume, kur jų dėti“, – pažymi J. Pinkevičienė.
Šią savaitę pasieks lentynas
Delfi primena, kad SAM praeitą ketvirtadienį pranešė, kad daugiau nei dešimčiai įmonių pateikti leidimai gaminti dezinfekcinį skystį. A. Veryga kalbėjo, kad gamintojai jau šią savaitę pradės gaminti deficitiniu tapusį dezinfekcinį skystį ir jis pasieks parduotuves.
Kaip pranešė ELTA, Bendri šių įmonių pajėgumai per mėnesį – apie 2 tūkst. tonų. Leidimai išduoti bendrovėms: „Valentis“, „Eko pirk“, „Ruvera“, „Retrorega“, „Lesta“, „Danushis Chemicals“, „Cosmoway“, inovacinei firmai „MKDS“, „BIOK laboratorija“, „Vilniaus degtinė“, „Koslita“, „Italiana LT“, „Aconitum“ ir „Kurana“.
Šiuo metu prašymus dėl trūkstamo leidimo minėtai produkcijai yra papildomai pateikusios įmonės „Ukmergės vaistinė“, „BS Chemical“, „Profline“ ir „Bio Circle Balticum“.
Pasak ministerijos, viešajam sektoriui per mėnesį gali reikėti apie 600 tonų skysčio, tačiau pirmasis užsakymas sieks 100 tonų. Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės teigimu, teikiant valstybės užsakymą bus atsižvelgiama į įmonių pajėgumus.
