Kaip rašoma liepos 31 dieną derinimui pateiktame lydraštyje, projektų tikslas – įteisinti šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės – statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės privalomumą, siekiant skaidraus verslo ir teisės aktų nuostatų laikymosi statybų sektoriuje.
„Įstatymų projektų uždavinys – užtikrinti, kad kiekvienas savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis statybos darbus, ir juridinio asmens, vykdančio statybos darbus, darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų statybininko kortelę ir duomenys apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis būtų įtraukti į Statybininkų tapatybės informacinę sistemą, kurioje rangovas ir statytojas (užsakovas) turės pateikti duomenis, susijusius su statybviete, darbuotojų darbo laiko apskaita ir kt.“, – rašoma dokumente.
Teigiama, kad įdiegus statybininko kortelę valstybės institucijoms, vykdančioms statybininkų tapatybės identifikavimo kontrolę bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį bei bus užtikrinta, kad statybininko kortelės turėtojas dirba legaliai (atitinkamai, operatyvus nelegaliai dirbančių ir „pašalinių“ asmenų statybvietėje identifikavimas).
Taip pat bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietes ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti „šešėlinius“ objektus. Bus nuotoliniu būdu vykdoma kontrolė (ar pravesti reikiami instruktažai, gauti visi leidimai ir kt.).
Galiausiai, statybininko kortelė užtikrins realią darbo laiko apskaitą, mažinant galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko ir darbo užmokesčio, realias prielaidas darbų saugos (ir aplinkos saugos) kontrolei (žinomi visi objektai, kurie gali būti inspektuojami).
Lydraštyje nurodyta, kad įstatymų projektų įgyvendinimui reikės 1,5 mln. eurų lėšų ir kasmet 200 tūkst. eurų Statybininkų tapatybės informacinės sistemos palaikymui. Lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Sistemos tvarkytoja ir valdytoja bus Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Darbuotojai iš Ukrainos
Statybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakojama, kad statybos yra viena iš didžiausių šešėliu pasižyminčių veiklų Lietuvoje. Apie 95 tūkst. darbuotojų dirba statybos sektoriuje, iš kurių apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, o apie 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymas.
Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500–700 mln. eurų pajamų.
„Pažymėtina, kad individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą daugiausia vykdo Ukrainos piliečiai, kurie neturi nei leidimo gyventi, nei dirbti Lietuvoje, o turi tik Šengeno šalių vizą ir leidimą dirbti Lenkijoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.
Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nes pagal patikrinimų metu surinktą informaciją, jiems dažnai vadovauja Lietuvos piliečiai, su kuriais jie nėra sudarę jokių sutarčių, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė.
Nustatomų nelegaliai (neteisėtai) dirbusių užsienio šalių piliečių skaičiaus augimui pirmiausia turėjo įtakos geopolitinė padėtis Ukrainos, taip pat Lietuvos auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose bei užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykimo į Lietuvą tvarkos supaprastinimas.
Laisvas darbuotojų judėjimas, iš vienos pusės, suteikė didesnes galimybes uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau iš kitos pusės – sudarė ir galimybę nesąžiningiems darbdaviams naudotis pigia darbo jėga, nemokant mokesčių ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms“, – aiškina projekto rengėjai.
Dokumente dar pastebima, kad VDI, vykdydama statybų sektoriaus nelegalaus darbo kontrolę, vis dažniau susiduria su problema, kai statybvietėje, nustačius nelegaliai dirbančius asmenis, neįmanoma nustatyti, kokių įmonių naudai jie dirbo, o statybos objekto generaliniai rangovai negali paaiškinti, kada į statybvietę atėjo asmenys, kokioje įmonėje ir kokius darbus jie dirbo.
Dažnai nustatyti nelegaliai dirbę asmenys pabėga iš statybvietės arba teigia tiksliai nežiną, kokioje įmonėje dirba, nurodo tik fizinių asmenų vardus, kurie jiems nurodė kur ir ką dirbti.
„Tokiais atvejais, atliekant nelegalaus darbo tyrimus, generalinių rangovų vadovai ar jų įgalioti atstovai pateikia VDI inspektoriams statybos rangos darbų sutartis su kitomis įmonėmis. Būna atvejų, kad ir šios įmonės taip pat pateikia sudarytas rangos sutartis, o su jų vadovais arba nepavyksta susisiekti arba joms būna pradėtos bankroto procedūros, arba tai įmonės, kurios daug kartų baustos už įvairius darbo teisės pažeidimus.
Tokie atvejai, kai generaliniai rangovai nedisponuoja jokia informacija apie subrangos pagrindais dirbančias įmones, yra dažni, o sudaryti darbuotojų sąrašai, leidžiantys patekti į statybos objektą, yra tik formalūs ir realios situacijos neatspindi, t. y. generaliniai rangovai nedisponuoja pakankama informacija apie subrangovus. Pastebėtina ir tai, kad generaliniai rangovai nekontroliuoja subrangos pagrindais dirbančių įmonių. Pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus VDI turi labai ribotas galimybes bausti generalinius rangovus už statybos objekte nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis, kurie galimai dirbo subrangovų naudai. Pažymėtina, kad VDI vis sunkiau efektyviai kontroliuoti nelegalų darbą statybų sektoriuje, prevencinėmis ir teisinėmis priemonėmis atgrasinti nuo šešėlio darbo rinkoje“, – rašoma dokumente.
Apdailos darbai
Rašte dar kalbama apie tai, kad statybų sektoriuje taip pat pastebėta, jog vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai neįregistravę veiklos – dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos.
„Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tokiais atvejais nelegalius darbuotojus samdo fiziniai asmenys, užsiimantys individualia veikla.
Pažymėtina, kad iš 2018 metais statybos sektoriuje nustatytų 1380 nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų, net 1026 buvo fiziniai asmenys, kurie vykdė neregistruotą individualią veiklą“, – rašoma dokumente.
Numatytos baudos
Ministerija norėtų Administracinių nusižengimų kodekse numatyti baudas už statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos pažeidimus.
Fiziniams asmenims bauda siektų nuo 500 iki 1,1 tūkst. eurų, o pakartotinai – nuo 1,1 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų.
Už tvarkos pažeidimą juridinio asmens vadovas būtų baudžiamas nuo 1,1 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų, o pakartotinai – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
„Numatytų baudų dydžiai yra nustatyti atsižvelgus į baudų dydžius, numatytus Statybos įstatyme už panašius pažeidimus“, – aiškina pasiūlymo autoriai.
Tuo metu Užimtumo įstatyme už tvarkos pažeidimą juridiniam asmeniui (darbdaviui) numatyta bauda nuo 800 iki 1,2 tūkst. eurų už kiekvieną darbuotoją. Pakartotinai – nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. eurų.
Rangovas ar statytojas (užsakovas) už tvarkos pažeidimą būtų baudžiamas nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o pakartotinai – nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. eurų.
Ministerija sutinka, kad statybininko kortelė iš dalies apsunkins smulkų ir vidutinį verslą.
„Atsižvelgiant į tai, kad Statybininkų tapatybės informacinė sistema bus centralizuota sistema, turinti sąsajų su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis, ir ženkli dalis duomenų jau bus perduota Statybininkų indentifikavimo informacinei sistemai, kas sumažins administracinę naštą verslo atstovams.
Rangovas ir statytojas (užsakovas) turės individualią prieigą prie Statybininkų informacinės sistemos ir lengvai galės prie jos prisijungti informacinės technologijos priemonėmis (mobilia programėle ir kt.)“, – rašoma lydraštyje.
Statybininkų informacinę sistemą planuojama įgyvendinti 2020–2021 metais.
