aA
Vilniaus gyventojai ir Lietuvos sostinės svečiai jau daugiau nei dvejus metus turi galimybę ragauti pyragų ir kepalų su baltarusišku koloritu, ir tam jiems nė nereikia kirsti valstybinės sienos.
Konstantinas Larkovas
© DELFI montažas

Lietuvos sostinėje nuo 2016 metų pavasario dirba baltarusių kepėjas iš Verchnedvinsko Konstantinas Larkovas. Čia jis persikėlė, iškeitęs kulinarijos skyriaus vedėjo vietą viename iš Minsko prekybos centrų į paprasto konditerio pareigybę privačioje Lietuvos kepimo įmonėje. Tačiau dėl to Kastusis (taip jis vadinamas gimtinėje) – nė truputėlio nesigaili.

Draugai siūlė: grįžk pernakvoti į Minską

Šiais metais Konstantinas Larkovas mini profesinės veiklos dvidešimtmetį: 1999 metais jis pradėjo dirbti pamainos meistru duonos gamykloje gimtajame Verchnedvinske (Vitebsko sritis, Baltarusija). Kepėjas yra baigęs dvi profilinio mokymo įstaigas. Tobulinti gamtos dovanotą talentą jam teko Vitebsko kulinarijos profesinėje mokykloje ir Mogiliovo valstybinio maisto technologijų universitete.

Išdirbęs gimtinėje šešiolika metų, kepėjas nusprendė judėti toliau. Pirmiausia jis nusprendė užkariauti Baltarusijos sostinę, ir šį planą pradėjo nuo buto paieškų. Darbą susirado nedidelėje kepyklėlėje viename iš Minsko prekybos centrų, kur Konstantinui Larkovui teko vadovauti kulinarijos skyriui. Bet kepėjo karjeros kelias Minske pasibaigė, faktiškai nė neprasidėjęs: po metų jis jau atsidūrė Lietuvos sostinėje.

„Į Vilnių patekau atsitiktinai: manęs paprašė surengti seminarą. Bet tai tebuvo gudrus žingsnis; iš tikrųjų ne kepalai buvo reikalingi žmonėms, – pasakojo K. Larkovas. – Buvau nuvestas į vieną kepyklą Minske, pavaišino pyragais ir tiesiog pasiteiravo, ar galiu iškepti tą patį, bet tik Vilniuje. Aš iškepiau, jiems patiko, jie nė nepamatė jokio skirtumo. Taigi jie mane pasikvietė dirbti čia, įkalbėjo, ir taip aš patekau į Vilnių.“

View this post on Instagram

A post shared by Кастусь Ларкоў (@kastuslarkou) on Mar 17, 2019 at 6:22am PDT


Žmonės, pasiūlę K. Larkovui iškeisti Minską į Vilnių, buvo baltarusių kepėjo tėvynainiai. Lietuvos sostinėje jie planavo sukurti nuosavą verslą. Tačiau bendradarbiavimas su kraštiečiais truko neilgai.

„Atvirai kalbant, dirbti su jais man nelabai patiko, ir, deja, mūsų keliai išsiskyrė, – prisipažino K. Larkovas. – Bet lietuviai mane jau buvo pastebėję ir pakvietė dirbti. Vilniuje tai jau antroji mano darbo vieta. Pažįstami juokavo: Vilnius netoli, gali grįžti pernakvoti į Minską.“

Su lietuviais dirbti paprasčiau

Taigi, skirtingai nei kitiems emigrantams, baltarusių kepėjui naujoje vietoje, svetimoje, nors ir kaimyninėje šalyje, neteko, kaip įprasta, pradėti karjeros kelią naujo lamingo gyvenimo link nuo nulio. Bet Minsko laikotarpis K. Larkovo gyvenime nesibaigė, Baltarusijos sostinę jis lanko kas mėnesį.

„Aš galiu ilgėtis Minske Vilniaus, Vilniuje – Minsko, savo mažosios gimtinės. Kol kas nepajutau tokio labai stipraus trūkumo, – prisipažino konditeris. – Taip nutiko, jog Vilniuje aš jau gyvenu ilgiau nei Minske. Todėl Minską palikti buvo nesunku: ten aš dirbau vos metus.“

Ne paslaptis, kad emigrantai naujoje vietoje dažnai susiduria su perpildyta darbo rinka, kai darbo jėgos pasiūla kartais kelis kartus viršija paklausą. Neretai specialistai su aukštuoju išsilavinimu, persikėlę į kitą šalį, pradeda kopti karjeros laiptais nuo žemiausio laiptelio, pavyzdžiui, nuo nekvalifikuoto statybininko statybos aikštelėje ar duonraikio viešojo maitinimo įstaigoje. Didelę įtaką tolesnei vidutinio emigranto gyvenimo įvykių eigai turi ir kultūrų skirtumai, su kuriais neišvengiamai susiduria bet kuris „atvykėlis“. Tačiau baltarusių kepėjui Lietuvos sostinėje tokių kliūčių nė karto neteko patirti.

„Man neteko patirti sunkumų ieškant darbo, nebuvo jokių problemų, – prisipažino K. Larkovas. – Su lietuviais dirbti gana lengva. Psichologiniu požiūriu man daug lengviau su jais dirbti nei su baltarusiais. Yra su kuo palyginti. Kol kas mane tenkina viskas. Žinoma, jei neturėsi svajonių apie geresnę ateitį, vadinasi, egzistuosi, ne gyvensi.“

View this post on Instagram

A post shared by Kastuś Larkoū (@kastusj) on Sep 26, 2016 at 9:24am PDT


Pradėjęs dirbti daugiakultūriniame mieste, koks yra Vilnius, baltarusių kepėjui reikėjo ne tik prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų bei klientų poreikių, bet ir teko rasti receptą, kaip išsaugoti savo nacionalinį identitetą Lietuvos šerdyje. Bet ir čia K. Larkovas nemato problemos.

„Savo gėdai, dar nepradėjau mokytis lietuvių kalbos, nes darbe visi, bendraudami su manimi, pereina į rusų kalbą, – prisipažino kepėjas. – Dėl to niekas į mane kreivai nežiūri. Taip, buvo klausimų: „Kastusi, gal jau metas pereiti į lietuvių kalbą?“ Taip, sutinku, turbūt metas. Bet kol kas bendraujame rusų kalba. Žinoma, pokalbio kontekstą aš jau galiu suprasti, bet kasdieniniame gyvenime man lengva ir su rusų kalba. O baltarusiškumą išsaugoti gana paprasta. Čia aš girdžiu daugiau baltarusiškų žodžių nei gimtinėje. Čia gyvena daug vietinių lenkų, kurie, kalbėdami lenkiškai, kalba baltarusiškai. Nedažna situacija! Kai kalbuosi su vietiniais lenkais baltarusiškai, jie mane gana gerai supranta.“

Neištirpti internacionalinėje jūroje K. Larkovui padeda ir glaudus bendravimas su Lietuvos baltarusiais. Jau antrą kartą tradicinėje tarptautinėje Duonos šventėje Vilniaus nacionalinių bendruomenių namuose baltarusiško stalo puošmena buvo K. Larkovo kepiniai.

Juoda ar balta duona – svarbu neapdegusi

Vilniuje konditeriui iš Baltarusijos tenka kepti pyragus ne tik su saldžiu įdaru, bet ir su mėsa, taip pat vegetariškus gaminius. Nors profesiniu požiūriu K. Larkovo gyvenimas per daug nepasikeitė, lygindamas veiklą Baltarusijoje bei Lietuvoje, kepėjas įžvelgia daugybę skirtumų, tarp kurių – daug mažesnis lietuviškas biurokratizmas. Kepėjui patinka ir čia daromas akcentas į rankų darbo kepinių kokybę, o ne į kiekybę. Skiriasi ir darbo pobūdis.

„Jeigu panagrinėtume detaliau, ten duonos gamykloje aš dirbau pamainos meistru – toks smulkus viršininkėlis, – kalbėjo K. Larkovas. – Minske dirbau kepyklos vedėju. Čiagi aš – paprastas konditeris. Tenka daugiau dirbti rankomis.“

Konstantinas Larkovas
Konstantinas Larkovas
© Instagram


Darbuotis prie savo kepinių kepėjui tenka daugiausia dirbti tada, kai žmonės įprastai sapnuoja dešimtą sapną: konditerio darbo diena prasideda 22.00 val. vakaro ir baigiasi paryčiui. Kepiniai turi būti švieži. Bet K. Larkovas mielai dirba ir dienos metu: po to, kai Lietuvos gyventojai sužinojo apie baltarusių kepėją Vilniuje, jis sulaukia prašymų surengti pamokas-seminarus namų sąlygomis, Tokių prašymų konditeris neatmeta, nors naminė duonos kepinių gamyba įprastoje orkaitėje, atrodytų, griauna jo profesinės veiklos pamatus.

„Pavydžiu tiems žmonėms, kurie patys kepa duoną, randa laisvo laiko šiam darbui, ieško receptų, – prisipažino K. Larkovas. – Žinoma, parduotuvėse taip pat galima rasti daug geros gardžios duonos. Juoda ar balta duona – svarbu neapdegusi, taip kalba baltarusiai. Bet jeigu norite atrasti tą laimės akimirką, kai iš orkaitės ištraukiate šviežią kepinį, be jokios abejonės, kepkite duoną namie.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.8462

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (213)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...

Pas gyventojus dar likę 450 mln. neiškeistų litų (8)

Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos...

Sezoninių darbuotojų paieška pajūryje: jauni žmonės skaičiuoja ir žino, ko nori (56)

Iki vasaros sezono pradžios liko nedaug, tačiau toli gražu ne visiems pajūryje jau pavyko surinkti...

Pasauliui kratantis „Huawei“, Maduras skelbia apie bendradarbiavimą su kinų milžinu (13)

Venesuela visą šalį apimančio 4G ryšio tinklą kurs kartu su Kinijos telekomunikacijų milžinu...

Kinija: dėl „Boeing 737 Max“ skrydžių draudimo praradome per 500 mln. eurų (3)

Kinijos oro linijų nuostoliai, patirti dėl „Boeing 737 Max“ skrydžių draudimo, iki birželio...

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente iki 16.00 val. iš viso jau balsavo 41,74 proc. rinkėjų; nuolat atnaujinama (1330)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (308)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....

Savaitgalio nuodėmė: karamelinio tinginio receptas

Dažnai diskutuojant apie desertų gamybą girdime, kad žmonės jų gaminti nemėgsta, nes tai...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (104)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (83)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Praeityje rašytos Megha Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (9)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...

Festivalis Londone virto fiasko: žmonės „alpo, šliaužė ir dejavo“ (14)

Į Londone surengtą festivalį „We Are FSTVL“ atvykusiems žmonėms teko stovėti ilgiausiose...

Lyjant lietui šį miestą galima apeiti nesušlapus: ką pamatyti ir paragauti (1)

Bolonija – šiaurės Italijos regiono Emilija- Romanija pagrindinis centras, įsikūręs prie...

Paskelbė datą, kada daugiau nei pusė naujų automobilių pasaulyje bus elektriniai (25)

Elektriniai automobiliai dabar sudaro tik nedidelę dalį visų pasaulyje parduodamų lengvųjų...

Maksimalus kaupimas pensijai – kas tai yra ir kodėl verta jį pasirinkti? (3)

Lietuvos dirbantieji, kurie iki šiol II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo tik „Sodros“ lėšomis...