Rugsėjo 13 dieną įsigalios nauji Vyriausybės nustatyti ribojimai – į parduotuves, kurių prekybos plotas viršija 1500 kvadratinių metrų, bus galima patekti tik su galimybių pasu ar jam prilygstančiu dokumentu.
Jau skelbta, kad pandemija pagimdė naują profesiją – galimybių pasų tikrintojus.
Šalyje veikiančios saugos tarnybos tikina, kad jau dabar pasamdytų šimtus tokių darbuotojų, o poreikis auga kasdien – čia nauja profesija vadinama kontrolieriais.
„Dussmann Service“, teikianti valymo, maitinimo, apsaugos, pastatų administravimo bei techninės priežiūros paslaugas, ieško 80 tokių darbuotojų.
Vilniaus universitetas bando išsiversti siūlydamas galimybę įsidarbinti patiems studentams – išspręstų šią problema techninėmis priemonėmis, tačiau negali dėl to, kad informacinėse sistemose neturi leidimo rinkti asmeninių duomenų. Akademinei bendruomenei nesuprantama, kodėl jie tapatinami su prekybos centrų lankytojais.
„Maxima“ ketina prie įėjimų piko metu turėti po du tikrintojus – prašo supratingumo, jei kartais tektų luktelėti eilėse.
Visi darbdaviai žada lankstų darbo grafiką, priderintą prie pačių asmens poreikių. Atlyginimai visur labai panašūs – dažniausiai minimumas. Tačiau daugiau taip užsidirbti galima didžiuosiuose miestuose ir dirbant ilgiau.
„Maximai“ reikia papildomų 120 darbuotojų
Iš viso prekybos tinkle „Maxima“ yra 251 parduotuvės. Iš jų 82 parduotuvės, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m ir bus taikomi nauji Vyriausybės numatyti ribojimai įleisti tik klientus su galimybių pasu ar kitu turimą imunitetą COVID-19 ar neigiamą testą patvirtinančiu dokumentu.
„Jau kurį laiką kalbamės su šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse apsaugos paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl klientų srautų ribojimo ir galimybių pasų patikros. Kol kas apsaugos įmonių darbuotojai gali užtikrinti tik iki 60 proc. paslaugos poreikio, todėl planuojame samdytis papildomų darbuotojų. Įsivertinome, kad prie esamų pajėgumų mums papildomai reikės per 120 darbuotojų, kurie kartu su apsaugininkais tikrintų klientų galimybių pasus“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Bendrovė skaičiuoja, kad pirkėjų srautų valdymo ir apsaugos stiprinimas kas mėnesį papildomai pareikalaus apie 300 tūkst. eurų.
„Prie įėjimo į „Maxima“ parduotuves durų stovės darbuotojai, kurie skenuos galimybių pasų QR kodus, bei tikrins kitus dokumentus, kurie yra prilyginami galimybių pasui. Planuojame, kad piko valandomis prie „Maxima“ parduotuvių dirbs po du darbuotojus, kurie tikrins galimybių pasus. Stengsimės, kad galimybių pasų patikra vyktų kuo sparčiau ir labai tikimės savo klientų supratingumo ir geranoriškumo, jei teks luktelėti eilėje“, – sako E. Dapkienė.
Ji patikina, kad Vyriausybės numatytus reikalavimus „Maxima“ įgyvendins ir atsakingai tam ruošiasi, siekiama, kad klientai patirtų kuo mažiau nepatogumų.
Vien „Ekskomisarų biurui“ reikia daugiau nei 200 tikrintojų
„Ekskomisarų biuras“ naują specialybę vadina kontrolieriais – galimybių pasų kontrolei įvairiuose objektuose. Ieškomi darbuotojai gali tikėtis atlyginimo, siekiančio nuo 700 iki 1200 per mėnesį prieš mokesčius.
Šiuo momentu ieškome jau virš 200 tokių darbuotojų ir kiekvieną dieną keičiasi tas skaičius – keičiasi į vis didėjančią pusę. Vis naujų atsiranda klientų, kurie norėtų tokių darbuotojų. O ieškoti sekasi sunkiai kol kas. Darbo rinkoje tokia situacija. Nes darbo užmokestis tikrai neblogas, bet nėra žmonių. Nėra žmonių– tai pagrindinė kliūtis“, – kalbėjo „Ekskomisarų biuro“ vadovas Vytautas Labeckas.
„Daug žmonių ieško darbo, bet kai siūlai jiems – netinka. Nors čia nereikia kvalifikacijos. Mes net su Policijos departamentu aiškinamės, kad tai bus ne apsaugos darbuotojas, kuriam nereikia turėti apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Čia reikalavimas – kad tik būtų kruopštus atidus žmogus, pažiūrėtų, ar tas galimybių pasas galiojantis, atskirtų vyrą nuo moters, amžių, ir va tiek. Jis net neatlaikinės nei sulaikymų ar kitų darbų, kuriuos atlieka apsaugos darbuotojas. Jis vadinasi kontrolieriumi“, – paaiškino vadovas.
Jis tikino, kad dar yra laiko ir tikimasi kad per dvi savaites tikimasi darbuotojų surasti.
„Mes ieškome visais kanalais, ir per Užimtumo tarnybą, ir socialiniuose tinkluose ir darbo paieškos portaluose, visur ieškome žmonių, kalbiname atvažiavusius studentus. Tikrai mes siūlome lankstų darbo grafiką – prisiderintų po pusdienį dirbti, po kažkiek, ieškome įvairių variantų, kaip pritraukti tuos darbuotojus. Tai yra laikinas terminuotas darbas, kur neaišku, kokiam laikotarpiu“, – tvirtino V. Labeckas.
Atlygis, pasak jo, priklausytų nuo vietovės ir išdirbto darbo laiko: „Tai truputį priklauso nuo to, kokiame mieste būtų. Pagrinde – miestas ir išdirbtas laikas“.
„Eurocash1“ įdarbintų per šimtą
Saugos bendrovės „Eurocash1“ siūlomas atlyginimas kontrolieriams siekia nuo 750 iki 1150 Eur per mėnesį. Kontrolieriai būtų atsakingi už lankytojų galimybių paso kontrolę objektuose, lankytojų srautų valdymą.
Įmonės direktoriaus pavaduotojas Robertas Jasiulis patvirtina, kad paieškos pradėtos tik neseniai, o surasti reikiamų darbuotojų – iššūkis. Įmonei reikia 100-150 kontrolierių.
„Norinčių, yra bet rinka dabar yra sudėtinga su žmonėmis. Sudėtinga. Išsiversim. Sunku pasakyti, ar jų pakaks, ar nepakaks, bet surinksim, manau“, – kalbėjo R. Jasiulis.
Jis paaiškina, kad tokių darbo vietų reikia visoje Lietuvoje – daugiausia prekybos centruose.
Vilniaus universitetas siūlo dirbti studentams
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė feisbuke ėmėsi platinti prašymą studentams – galimybę užsidirbti po 4 eurus per valandą.
„Vilniaus Universitetas yra pasiryžęs kiek tik įmanoma grįžti į kontaktinį darbą. Vienintelis tai užtikrinti leidžiantis dalykas – galimybių pasas. Deja, šiandieninė situacija ir teisinė tvarka neleidžia priimti technologinių sprendimų, kurie palengvintų galimybių pasų tikrinimo mechanizmą. Todėl rugsėjo mėnesį, norint užtikrinti galimybę sugrįžti į universitetą ir kontaktinį mokymąsi, reikalingos kitos priemonės galimybių pasų tikrinimui“, – rašoma laiške.
Nurodoma, kad universitete yra numatyti 27 postai, kuriuose vienu metu budėtų po 2 studentus ir padėtų apsaugos darbuotojams.
Vilniaus universiteto (VU) atstovė „Delfi“ paaiškino, kad darbdavys būtų Vilniaus universitetas, tačiau tikslus etatų poreikis nėra aiškus.
Ji paaiškino, kad techninė problema kyla dėl duomenų apsaugos – universitetas neturi leidimo papildomai rinkti ir saugoti bendruomenės narių informacijos apie galimybių paso turėjimą.
„Kad galėtume prašyti studentų mūsų informacinėse sistemose pateikti galimybių pasą, turime turėti leidimą ir galimybę rinkti ir tam tikrą laiką saugoti asmeninius studentų duomenis – kol kas šitos galimybės neturime ir tai labai didelė kliūtis, kai universitetas ir jo studentai yra sutapatinami su prekybos centrų lankytojais ir jų asmeniniu duomenų saugojimų pagal dabartinius teisinius reglamentavimus“, – stebėjosi VU atstovė.
Ji viliasi, kad esami sprendimai bus laikini ir bus rasti praktiškesni sprendimai, kurie mažintų papildomų darbuotojų poreikį
„Studentų pagrindinis darbas yra studijuoti, mokytis ir dalyvauti užsiėmimuose – šis papildomas darbas siūlomas tik laisvu laiku. Jei ieškoma papildomo darbo, kodėl nepasianudojus galimybe darbą atlikti universitete“, – paaiškino VU atstovė.
Bedarbiams gali būti mielesnės išmokos
Specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė patvirtina, kad darbdaviams surasti reikiamų kontrolierų nėra paprasta.
„Iš tikrųjų darbuotojų trūksta, ir jų trūksta nemažai. Vienas dalykas, kad kai kurie darbuotojai pasirenka kol kas nedirbti ir galbūt gyventi iš išmokų, kurios siūlomos, nes jos tikrai nemažos. Tarkime, jei jūs esate bedarbis, dalis tiesiog dirbti net neina, nes jiems neapsimoka dirbti“, – vertina R. Tatarėlytė.
Ji mini ir kitą priežastį – darbuotojai, jau turintys darbą, šiuo metu labiau vengia keisti darbą.
„Yra tam tikrų sričių, kur žmonės tiesiog bijo darbintis, nes galvoja, kad galbūt vėl prasidės karantinas – tuomet jie gali netekti darbo. Dabar darbų keitimas dėl to yra žymiai lėtesnis. Anksčiau darbininkų pozicijose rotacija būdavo labai didelė, šiuo metu ji yra žymiai mažesnė – žmonės rečiau keičia darbą, jie lieka savo darbe, arba visiškai keičia sritį. Kai kuriems yra baugoka darbintis, jei jaučia, kad garantijų nebus“, – paaiškina R. Tatarėlytė.
Skelbimų portale ieškoma apie 80 galimybių pasų tikrintojo pareigas eisiančių darbuotojų, kurie dirbtų prekybos centruose.
Užimtumo tarnyba įregistravusi du kartus daugiau laisvų vietų apsaugos darbuotojams
Užimtumo tarnyba paaiškina, kad galimybių paso tikrinimo praktika dar nėra nusistovėjusi ir aiški: dalyje verslų juos tikrins apsaugos darbuotojai, kitur – pardavėjai, maitinimo įmonių administratoriai, apgyvendinimo įmonių registratoriai ir t.t. Vienur bus samdomi tik šiai funkcijai atlikti darbuotojai, kitur ši funkcija pavedama esamam personalui.
„Tačiau šiuo metu stebimas darbo pasiūlymų apsaugos darbuotojams skaičiaus padidėjimas – rugpjūtį Užimtumo tarnyboje registruotos 197 laisvos darbo vietos apsaugos darbuotojams. Tai – du kartus arba 101 vieta daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų – 29 darbo pasiūlymuose konkrečiai įvardinta, jog pagrindinė darbo funkcija – galimybių pasų tikrinimas kontroliuojant lankytojų srautus. Daugiausiai tokių darbo pasiūlymų registruoja apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės „Ekskomisarų biuras“, „Eurocash1“ ir „Baltijos saugos grupė“, – rašoma komentare.
Prekybininkai nežinioje
Kiti prekybininkai dar nežino, kaip užtikrins galimybių pasų patikrą.
Prekybos centro „Panaroma“ atstovai apgailestavo: „Kol neturime aiškių konkrečių nurodymų iš Vyriausybės, kaip turės būti vykdoma kontrolė, komentuoti neturime galimybės. Kviečiu kreiptis, kuomet Vyriausybė bus patvirtinusi reikalavimus ar jų pagrindines gaires. Tikimės, kad artimiausio posėdžio metu bus pristatyti konkretūs reikalavimai, kuriais prekybos centrai turės vadovautis“.
„Šiuo metu sprendžiame kokiais būdais bus įgyvendinami reikalavimai. Svarstome tiek apie technologinius sprendinius, tiek apie žmogiškųjų resursų didesnį įtraukimą, kad mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti patogiai bei saugiai. Ten, kur jo reikės, galimybių paso tikrinimą pradėsime nuo rugsėjo 13 d. Siekiame surasti tokį sprendimą, kuris neapsunkintų tiek mūsų klientų, tiek neapkrautų mūsų personalo, taip pat, kad patekimas į parduotuvę būtų greitas ir patogus“, – paaiškino „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
