Kartu su liberalizuojamais darbo santykiais, pensijų reforma į Seimą keliauja ir planai keisti bedarbių pašalpų mokėjimą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vyriausybė pritarė socialinio modelio kūrėjų parengtam Nedarbo draudimo įstatymo projektui, pagal kurį bedarbių pašalpos turėtų didėti.

Profesinės sąjungos piktinasi, kad šis pasiūlymas jiems teikiamas kaip saldainis mainais į liberalizuojamus darbo santykius ir lieka neaišku, iš kur bus imta lėšų didesnėms išmokoms.

Tuo metu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad bedarbių išmokas reikėtų dar labiau susieti su žmonių įmokomis, taip jie jaustųsi saugesni ir noriau mokėtų mokesčius.

Naujajame Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekte numatyta, kad pastoviąją bedarbio išmokos dalį sudarys 30 proc. minimalios algos, o kintamąją – tam tikras procentas nuo konkretaus bedarbio pajamų.

Tačiau bendra suma negalės būti didesnė nei 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Šiuo metu tai būtų 525 eurai. Dabar maksimali bedarbio išmoka negali viršyti 70 proc. Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu didžiausia galima bedarbio pašalpa yra 301 euras.

„Taigi nedarbo socialinio draudimo išmoka būtų kur kas dosnesnė. Projekte siūloma, kad nuo pirmo iki trečio mėnesio, dalis pašalpos priklausytų nuo minimalios algos, o pusė – nuo žmogaus vidutinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį – 40 proc. išmokos priklausytų nuo algos, 7-9 mėnesius – 30 proc.“, - DELFI komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė.

Naujajame projekte keičiamas ir stažo reikalavimas norintiems gauti bedarbio pašalpą. Siūloma išmoką skirti, jei žmogus turėjo 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Šiuo metu reikalaujama 18 mėnesių stažo per trejus metus.

Taip pat bedarbio pašalpa bus skiriama devyniems mėnesiams, šiuo metu įprastu atveju bedarbiai ją gauna pusę metų, o turintys ilgą stažą – iki devynių mėnesių.

Pasiteiravus, iš kur bus gauta papildomų lėšų padidėsiančioms bedarbių išmokoms, pašnekovė sakė: „Skaičiuojama, kad atsiradus daugiau naujų užimtumo formų, darbo sutarčių rūšių, turėtų padaugėti naujų darbo vietų. Taip pat atlaisvinus terminuotų darbo sutarčių sudarymą, jų nedarbo draudimo įmoka didėja dvigubai iki 3,6 proc.“.

Taip pat, pasak jos, iš bendrų „Sodros“ įmokų planuojama nedarbo draudimui skirti daugiau lėšų.

Tuo metu Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad jiems reikia darbo, o ne pažadų bedarbiams.

Gražina Gruzdienė
Gražina Gruzdienė
© DELFI / Audrius Solominas

„Mes norime dirbti, o mums nedarbo draudimo išmoką pateikia kaip prizą. Gerai, kad ji pailgėja, tačiau lieka neišspręsta problema tų regionų, kur yra didelis nedarbas. Teoriškai pasiūlymas geras, tačiau reikia spręsti, kur dirbti, o ne kaip nedirbti“, - DELFI komentavo ji.

Be to, pasak pašnekovės, didinant išlaidas užprogramuojamos problemos ateinančioms vyriausybėms.

„Tačiau lieka neaišku, iš kur bus gauta pinigų, nes tokiu atveju reikia plėsti draudžiamųjų asmenų bazę, o ar užteks tam politinės valios, labai abejoju. Aš manau, kad išeinanti valdžią ši klausimą palieka kitai Vyriausybei. Didinti gali tada, kai turi, iš ko. Pirmiausiai reikia sutvarkyti mokesčius, apmokestinti turtą, prabangias mašinas, tačiau tai pas mus nedaroma“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Dabar praradęs darbą panikuoja, o po to išvažiuoja

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi nuomonės, kad sprendimas bedarbių išmokas labiau sieti su pajamomis yra teisingas, tik reikėtų dar labiau didinti šį santykį.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© Bendrovės archyvas

„Judama teisinga kryptimi, nes Lietuvoje, ypač pokriziniu laikotarpiu, nedarbo draudimo nelabai ir buvo, nes išmokos suma buvo apribota iki mažiau nei 200 eurų. O jeigu žmogus uždirbdavo tūkstantį eurų, praradęs darbą jis gaudavo daugiau nei penkis kartus mažiau. Tokiu atveju nedarbo draudimas buvo praradęs savo esmę. Mano siūlymas būtų nedarbo draudimą dar labiau sieti su buvusiu atlyginimu, nes jeigu žmogus moka mokesčius, tai kodėl jis turėtų kentėti, jeigu praranda darbą?“ - DELFI komentavo jis.

DELFI primena, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dėl ekonominės krizės apskritai bedarbių pašalpas buvo sumažinusi iki 45 proc. draudžiamųjų pajamų arba maksimalios 188 eurų sumos nepriklausomai nuo buvusių pajamų.

Ekonomistas pabrėžia, kad būtent žmonių saugumas ir didina darbo rinkos lankstumą, ko ir siekiama vadinamuoju socialiniu modeliu. Be to, jis akcentavo, kad nedarbo draudimas yra draudimas, o ne pašalpa, nes dirbantieji įmokas moka nuo visų savo pajamų. Taigi kuo daugiau uždirba, tuo daugiau sumoka.

„Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kurioje nedarbo lygis yra pats mažiausias Europoje, nedarbo draudimo išmokos 3-6 mėnesius siekia beveik 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Po to jos nuosaikiai mažėja, kol po pusantrų metų visiškai prapuola. Tokiu atveju žmogus jaučiasi saugus, pasitiki valstybe, draudimo sistema, nebijo prarasti darbo. O kaip yra Lietuvoje? Gerai uždirbantis žmogus, praradęs darbą, Lietuvoje yra panikoje. Kuo tai baigiasi? Dažniausiai emigracija“, - kalbėjo jis.

Pasak jo, politikai dažnai argumentuoja kad dar labiau išmokų susieti į įmokomis nenorima, nes baiminamasi, kad bus piktnaudžiaujama sistema.

„Tai skamba keistai, nes nepasitikima savo piliečiais. Bet tada piliečiai nepasitiki valdžia. Nes dabar, kai draudimo nėra, koks tikslas mokėti oficialų darbo užmokestį? Juk pas mus 25 proc. privataus sektoriaus darbuotojų uždirba minimumą. Tai yra nesąmonė, akivaizdu, kad žmonės gauna papildomą užmokestį vokelyje. Tokia sistema, kai išmoka nėra susijusi su įmokomis, skatina lįsti į šešėlį“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Jo teigimu, pajamų didesnėms bedarbių išmokoms turėtų atsirasti, nes žmonės patys noriau mokėtų mokesčius nuo realiai gaunamų atlyginimų.

„Ekonomikos mokslas juda tolyn nuo buhalterinio mąstymo elgsenos ekonomikos link. Papildomų pajamų šaltinis ir būtų didesnis žmonių noras mokėti įmokas, nes jie matytų, kad už tai gauna naudą. Lietuvoje yra didelis šešėlis, taigi ir pajamų rezervas“, - pabrėžė pašnekovas.

Ž. Mauricas paskaičiavo, kiek pinigų vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus, galėtų tikėtis tapęs bedarbiu, jei naujasis įstatymas būtų priimtas Seime. Jo vertinimu, toks žmogus galėtų tikėtis 450 eurų išmokos.

Bedarbių pašalpos Letuvoje (Ž. Maurico skaičiavimai)
Bedarbių pašalpos Letuvoje (Ž. Maurico skaičiavimai)

Jeigu Seimas ir prezidentė pritars, planuojama, kad įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo įregistruota 154,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Didžiausio JAV prekybos centro atidarymo „Juodąjį penktadienį“ laukė 2,5 tūkst. žmonių (1)

Minesotoje esantis didžiausias JAV prekybos centras „Mall of America“ pranešė, kad...

Kredito unijai vadovavę sutuoktiniai nuteisti už pasisavintus pinigus (15)

Buvęs Panevėžyje veikiančios kredito unijos „ Panevėžio regiono taupomoji kasa“...

Išaiškino, kodėl Lietuvoje algos auga lėčiau (142)

Vidutinis darbo užmokesčio augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, o tam daugiausiai...

„Juodasis penktadienis“ visu gražumu – pirkėjai laužėsi į parduotuvę (49)

„Juodasis penktadienis“, dar geriau žinomas kaip išpardavimų penktadienis, kuomet visos...

Pirkėjams iš Lietuvos — bloga naujiena dėl Lenkijos parduotuvių (205)

Penktadienį Lenkijos Seimas - parlamento žemieji rūmai - priėmė įstatymą, pagal kurį...

Top naujienos

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (3)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (68)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (47)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (19)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (112)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (170)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Neigia, kad Lietuvoje populiarėja mokėjimo kortelės (41)

Lietuvoje atsiskaitymas grynaisiais pinigais vis dar išlieka populiariausiu būdų sumokėti už...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (156)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...