aA
Švelnėjant karantino sąlygoms, įmonių vadovai jau ruošiasi darbuotojų grįžimui į biurus. Nors išsiilgę gyvo bendravimo su kolegomis, tačiau ne visi jie trokšta grįžti į savo įprastas darbo vietas. Delfi kalbinti pašnekovai sako, kad karantino metu dirbant iš namų išaugo ne tik jų produktyvumas, bet ir santaupos. Įmonių atstovai tikina, kad pokyčių organizuojant darbą tikrai bus ir po karantino.
Į darbą biure nori grįžti ne visi: džiaugiasi išaugusiu produktyvumu ir santaupomis
© DELFI / Andrius Ufartas

Darbo iš namų minusai: nepatogi darbo vieta, užsitęsusi darbo diena

Nors vilnietė Eglė spėjo prisitaikyti dirbti iš namų, tačiau ji tikina norinti kuo greičiau grįžti dirbti į biurą, mat jai itin trūksta gyvų pokalbių su kolegomis, pasitarimų ir bendrų pietų.

„Dirbdama namuose ne visada jaučiu ribą, kada ta darbo diena jau baigėsi, tačiau, kai nelabai yra ką veikti namuose, darbas tikras išsigelbėjimas. Supratau, kad visuomet dirbti iš namų negalėčiau. Man labai trūksta komandos, kolegų, tikro bendravimo bei tam tikro dienos režimo“, – sako Eglė.

Vis dėlto yra ir tokių darbuotojų, kurie mieliau liktų prie naujojo darbo režimo nuotoliniu būdu.

Vilnietė Karolina pasakoja, kad ir anksčiau ji turėjo galimybę dirbti iš namų, tačiau ją pasinaudodavo retai, mat iš pradžių dirbti iš namų buvo sudėtinga.

„Po kurio laiko randi savo ritmą, tampi produktyviu. Tad prasidėjus karantinui, jau turėjau savo darbo iš namų sistemą. Kadangi esu pratusi dirbti iš namų, mažų vaikų ar augintinių neturiu – nesusiduriu su trukdžiais“, – pasakoja ji.

Vis dėlto karantino metu pašnekovė pastebėjo kelis darbo iš namų minusus, su kuriais anksčiau nesusidūrė.

„Atėjus pietų metui, suprantu, kad nieko nesu pasigaminusi iš anksto, tad pietums valgau kažką lengvo ar greito. Tuo metu darbe buvau pratusi eiti pietauti į valgyklą ar kavinę.

Taip pat neturiu patogios darbo vietos, todėl visai neseniai pradėjo skaudėti nugarą. Akivaizdu, kad reikia investuoti į darbo kėdę ir monitorių, jei norisi tiek laiko kokybiškai dirbti iš namų.

Maža to, dirbu bent valanda ilgiau nei įprastai. Prieš karantiną, kai artėdavo darbo laiko pabaiga, vengdavau pradėti kokią nors sudėtingesnę užduotį, nes žinodavau, kad jei norėsiu ją pabaigti, darbe sėdėsiu ilgiau. Dabar nėra stimulo kuo greičiau grįžti namo, nes esu namuose. Todėl kartais ir jau po 18 val. imuosi naujo darbo“, – darbo iš namų minusus vardija Karolina.

darbas, kompiuteris, laikysena, sėdėjimas
darbas, kompiuteris, laikysena, sėdėjimas
© Organizatorių nuotr.

Džiaugiasi padidėjusiu produktyvumu ir padidėjusiomis santaupomis

Nepaisant to, išsprendusi nepatogios darbo vietos problemą ji tikina galėsianti ir toliau darbuotis iš namų tiek, kiek reikės.

„Dirbant iš namų yra lengviau susikaupti, nes namuose – tylu. Mano darbovietė yra atviro biuro tipo, tad triukšmo būna gana daug, girdi, ką aplinkui tave esantys kolegos šneka.

Taip pat esu žmogus, kuris ganėtinai lengvai išsiblaško. Tad kuo aplinkui mažiau trukdžių, pavyzdžiui, kolegų, tuo geriau“, – privalumus apibendrina pašnekovė.

Tuo metu dar viena biuro darbuotoja Julija teigia, kad prie naujo darbo režimo priprato ir net nenorėtų grįžti atgal į biurą. 27-erių metų mergina su vaikinu karantino metu išsikraustė iš miesto pagyventi pas tėvus kitame Lietuvos gale. Julija džiaugiasi, kad karantino metu atrado laiko naujiems užsiėmimams ir pomėgiams.

„Savo dieną pradedu visai kitaip nei anksčiau. Galiu vėliau atsikelti ir dar spėju padaryti mankštą. Prieš karantiną, kad ir kaip norėdavau, neprisiversdavau atsikelti anksčiau 7 val. ryte. Dabar atsikeliu 8 val, o darbus pradedu apie 9 val. Per pietų pertrauką išeinu į lauką – pusvalandį paskaitau knygą ar pasportuoju. O darbus spėju atlikti iki 18 val. Paskui vėl turiu daug laisvo laiko savo pomėgiams ir laiko leidimui lauke“, – pasakoja ji.

Anot Julijos, jos produktyvumas gerokai išaugo, nes naujoje aplinkoje ji gali geriau susikaupti, anksčiau pradėti ir pabaigti darbus.

„Biure dirba apie 50 žmonių, tad dažniausiai dirbu gan triukšmingoje aplinkoje, ne visada pavyksta susikaupti. Kadangi dabar daug daugiau laiko praleidžiu gryname ore, jaučiu kad ir tai prisideda prie mano geresnės nuotaikos ir produktyvumo, nes biure oras dažniausiai būna slogus.

Į darbą biure nori grįžti ne visi: džiaugiasi išaugusiu produktyvumu ir santaupomis
© DELFI / Domantas Pipas

Be to, ryte su vadovais vykdavo komandų susitikimai, kurie atimdavo nemažai laiko, nes paskirtas užduotis geriausiu atveju pradėdavau apie 11 val. Dabar jau nuo 9 val. pasitarusi su savo vadovu galiu pilnu tempu pradėti darbus ir juos pabaigti anksčiau“, – tikina Julija.

Maža to, pašnekovė pasakoja, kad per karantiną dirbant iš namų pavyko sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų. Julija sutaupė daugiau nei du trečdalius savo atlyginimo, mat išlaidų gerokai sumažėjo.

„Darbe dažniausiai eidavau su kolegomis pietauti į kavines, kasdien išleisdavau apie 6 eurus. Dabar viską gaminu namuose, pradėjau planuoti savo pirkinius – apsiperku tik kartą per savaitę. Be to, Vilniuje kainuoja kelionė iš darbo ir į darbą, o dabar tokių išlaidų nebeliko“, – sako mergina.

Visgi Julija pasiilgsta tik vieno dalyko – bendravimo su kolegomis, tad labai palaikytų idėją po karantino ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, o kartą per savaitę grįžti į dirbti į biurą.

Įmonių IT sistemos ir komandos buvo pasiruošusios iššūkiui

Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė pasakoja, kad jau pirmą karantino dieną apie 90 proc. įmonės darbuotojų galėjo darbuotis iš namų.

„Tai, kas atrodė neįmanoma arba labai imlu laikui, mūsų IT komanda įgyvendino per 3 dienas“, – sako ji.

Anot E. Staniulionės, darbuotojų įsitraukimas buvo didelis, žmonės proaktyviai siūlė idėjas, ieškojo efektyviausių nuotolinio darbo būdų. Taip pat itin svarbi buvo efektyvi vidinė komunikacija, nes sumaišties ir neapibrėžtumo pirmąsias karantino savaites buvo nemažai.

„Kiekviena mūsų komanda ieškojo ir vėliau atrado tam tikrus naujus ritualus. Karantino metu gimė ne viena verslo ir vidinės komunikacijos iniciatyva – savaitinis vadovo vaizdo „laiškas“, kolegų naujienlaiškis, didžiulio susidomėjimo sulaukė ir „Ask Me Anything“ („Klausk manęs bet ko“ liet.) sesijos, taip pat emocinio atsparumo mokymai, individualios darbuotojų konsultacijos su psichologu, „Mindfullness“ praktikos.

Karantinas dar labiau išryškino ir mūsų darbuotojų universalumą – negalėdami gyvai aptarnauti klientų salonuose, darbuotojai greitai adaptavosi prie konsultavimo telefonu“, – apie pokyčius ir naujas idėjas pasakoja „Bitės“ atstovė.

Į darbą biure nori grįžti ne visi: džiaugiasi išaugusiu produktyvumu ir santaupomis
© DELFI / Domantas Pipas

„Gera dovana“ generalinio direktoriaus Ernesto Vasiliausko teigimu, įmonė sėkmingai prisitaikė prie situacijos ir greitai mobilizavosi dėl pasikeitusių darbo sąlygų.

„Mūsų IT sistemos buvo sujungtus ir paruoštos tokiam nuotoliniam darbui, tad techninių nesklandumų išvengėme“, – pažymi jis.

„Gera dovana“ – tarptautinė įmonė, įsikūrusi trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Iš namų šiuo metu dirba apie 80 žmonių. Įmonės vadovas pastebi, kad komandos pradėjo glaudžiau bendradarbiauti – kiekvieną dieną kartu tariasi ir priima reikalingus sprendimus.

Darbuotojai tapo savarankiškesni, lengviau planuoja savo darbus

Kaip vieną iš didžiausių privalumų, kuriuos įvardija E. Vasiliauskas, – komanda išmoko tiksliai ir aiškiai formuluoti užduotis, kad nekiltų papildomų klausimų. Taip pat daugiau laiko esą galima skirti ne tik prioritetiniams darbams, bet ir projektiniams, kurie jau ilgai laukė savo eilės.

„Kalbant apie darbuotojus, galėčiau išskirti, kad jie tapo savarankiškesni, sulaukėme daug iniciatyvų, atsiskleidė žmonių kūrybinis mąstymas“, – tikina pašnekovas.

Tuo metu „Bitė Lietuva“ personalo vadovė sako, kad nuotolinio darbo privalumai – paprasti ir žmogiški: nereikia niekur važiuoti, galima daugiau dėmesio skirti namiškiams, trumpesni ir efektyvesni susitikimai, pagal fiksuotą grafiką nedirbantys kolegos lengviau planuoja savo dienos darbus, visuomet laisvas „virtualus“ susitikimų kambarys.

Labiausiai pasigenda gyvo bendravimo su kolegomis

Vis dėl to, anot jos, yra ir kita tokio darbo pusė – darbuotojai pripratę prie socialinio kontakto ir bendraudami gyvai klauso ne vien ausimis, bet ir akimis.

„Bendraudami per ekraną ne visuomet matome pašnekovą, nepastebime kūno kalbos, nejaučiame žmogiško kontakto. Komandos, kurios pratusios greitai pasitarti randant sprendimą, šios galimybės neteko visiškai. Tas, natūralu, tapo ne tik vadybiniu, tačiau ir emociniu iššūkiu“, – sako E. Staniulionė.

Pašnekovė priduria, kad ir namiškiai bet kuriuo pokalbio momentu gali paprašyti dėmesio ir sutrikdyti dienos planą: „Net uoliausiai dirbantiems žmonėms akis pradeda badyti nevalytas langas ar ne vietoje stovintis puodelis, tad ilgą laiką dirbant iš namų tenka laikytis žymiai griežtesnės dienotvarkės, nei vykstant į darbą. Kitu atveju, diena išsibalansuoja ir tampa sunku nubrėžti ribą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Tai nėra lengva ir dar labiau didina ir taip nemažą emocinį nuovargį.“

Į darbą biure nori grįžti ne visi: džiaugiasi išaugusiu produktyvumu ir santaupomis
© Shutterstock

Be to, anot jos, karantino metu paaiškėjo, kad dirbti sėdint ant sofos ar prie valgomojo stalo taip pat nėra svajonė. Patogiai ir ergonomiškai įrengtos patalpos šiuo metu esą yra dar vienas traukos objektas, viliojantis darbuotojus kuo greičiau grįžti darbui į biurą.

Kalbėdamas apie trūkumus E. Vasiliausko darbuotojai pasigenda gyvo ir tikro bendravimo su kolegomis – netikėtų pokalbių prie kavos puodelio ar neplanuotų brainstorm‘ų ir pan.

„Mūsų įmonės viena vertybių yra linksmumas. Ją įgyvendiname tiek bendraudami biure, tiek kartu pramogaudami. Tad visi esame išsiilgę mūsų bendrų veiklų. Taip pat pastebėjome, jog dirbant iš namų dingsta riba tarp darbo ir laisvalaikio – kolegos nebeskaičiuoja darbo valandų ir pamiršta išjungti kompiuterius 17 ar 18 valandą“, – pasakoja „Gera dovana“ vadovas.

Po karantino planuoja darbo organizavimo pokyčių

Anot jo, visi darbuotojai nori grįžti darbuotis į biurą: „Visa komanda labai vieninga, daug bendrauja tarp skyrių ar lanko kitų šalių kolegas, tad visi nori vėl grįžti į normalų ritmą.“

Nors įmonėje nuotolinio darbo dieną darbuotojas gali pasirinkti vieną kartą per mėnesį, tačiau E. Vasiliauskas tiki, kad dar ilgai komanda norėsi labiau dirbti iš biuro.

Kad į darbus nori grįžti dauguma darbuotojų pastebi ir „Bitės Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Tačiau atsargiau ir su mažiau entuziazmo į tai esą žiūri tik rizikos grupėms priklausantys darbuotojai.

„Labiausiai šią galimybę vertina individualias užduotis atliekantys kolegos, kurių darbas nereikalauja bendradarbiavimo, kuriems nereikia ir dalyvauti virtualiuose susitikimuose, lengviau adaptuotis ir vaikučių namuose neturintiems“, – sako E. Staniulionė.

Pašnekovė tikina, kad pokyčių po karantino tikrai bus – nuotolinį darbą vadovai vertins lanksčiau, galbūt dalį laiko darbuotojai bus skatinami dirbti iš namų, kad jie neprarastų įgūdžių. Personalo vadovė pažymi, kad dar iki karantino dalis įmonės darbuotojų praktikavo darbą iš namų ar net darbavosi iš kitos šalies, o šiuo metu taip dirbti galinčių funkcijų ratas išsiplėtė.

Į darbą biure nori grįžti ne visi: džiaugiasi išaugusiu produktyvumu ir santaupomis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kurie gyventojai norėtų grįžti į biurus, o kurie likti namuose

Ketvirtąją karantino savaitę bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad pandemijos metu iš namų dirbo didžioji dalis – apie 41 proc. – visų dirbančiųjų. Apie 30 proc. iš namų dirbti galimybės neturėjo, o 20 proc. nedirbo, nes darbo po karantino neteko, buvo prastovoje arba turėjo laikiną nedarbingumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apklausos duomenimis, net du trečdaliai 30–49 m. amžiaus iki karantino biuruose dirbusių Lietuvos gyventojų dar nesibaigus pirmam karantino mėnesiui jau norėjo grįžti į biurą. Kiek daugiau nei pusė šių asmenų teigė grįžti norintys, nes pasiilgo biuro atmosferos ir bendravimo. Nedaug mažesnė gyventojų dalis teigė, kad namie tiesiog negali susikaupti dėl vaikų ar kitų namiškių.

Kitaip nusiteikę 50 m. ir vyresni gyventojai. Iš jų tik 23 proc. pareiškė norą grįžti į biurą. Pagrindinis nenorinčiųjų grįžti argumentas – namuose niekas netrukdo.

Tuo metu jauniausiųjų – 18–29 m. amžiaus grupėje – taip pat daugiau nei pusė (53 proc.) asmenų norėjo grįžti į darbą biure. Čia taip pat dominavo pasiilgtos biuro atmosferos ir bendravimo argumentas. Tarp jaunimo didelio skirtumo ar dirbti iš namų, ar biure nematė 27 proc. respondentų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
4.3125

VDI patikrino atlyginimus įmonėse: ne visada moterims ir vyrams mokama vienodai už tokį patį darbą

Valstybinė darbo inspekcija ( VDI ) atliko 20 neplaninių patikrinimų vyrų ir moterų darbo...

LIPFA direktoriumi tapo Tadas Gudaitis

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai ( LIPFA ) nuo pirmadienio vadovauja...

„Swedbank“: karantino laikotarpiu 45 proc. augo pervedimų interneto banke skaičius (2)

Balandį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, banko klientai atliko 45 proc. daugiau...

„Girteka Logistics“ pajamos pernai augo 23,7 proc. iki 945,3 mln. eurų (7)

Transporto ir logistikos įmonė „ Girteka Logistics “ pernai gavo 945,3 mln. eurų pajamų –...

Lietuvos BVP pirmą ketvirtį siekė 11,1 mlrd. eurų (1)

Šių metų pirmą ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 11,1 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų...

Top naujienos

Lietuva atsiveria: SAM skelbia šalių sąrašą, iš kurių atvykus nereikalinga 14 dienų izoliacija (126)

Nuo birželio 1 d. Lietuva atsivers kai kurių Europos šalių piliečiams, be to, ne visiems jiems...

Verslininkų kovoje dėl milijonų – areštuoti prabangūs butai ir namas Vilniuje (126)

Praeityje sėkmingo verslininko Vidmanto Kučinsko sūnus Justas , sutuoktinės Rimgailė ir...

Su nušautu kolega atsisveikinantys policininkai: jo vietoje galėjo būti bet kuris iš mūsų (97)

Pirmadienį į paskutinio poilsio vietą Mažeikių rajone, Viekšnių kapinėse, palydimas tarnybos...

Italų gydytojas: COVID-19 liga dabar jau kitokia (3)

Naujasis koronavirusas darosi mažiau grėsmingas: jo sukeliama liga nebėra tokia mirtina kaip...

Kęstutis Girnius. Ar pasiseks iškrapštyti Narkevičių? (5)

Susisiekimo ministras J. Narkevičius laikosi įsikibęs į savo postą, nepaisydamas vis...

Gyvai / Delfi 11. Derybos dėl trilijonų pandemijos sukrėstai Europai – kas mokės, o kas gaus? (4)

Europos politikams dar nesutarus dėl 2021–2027 metų daugiametės finansinės perspektyvos,...

Požėla: nušautas policijos pareigūnas apsaugos liemenės nedėvėjo (186)

Preliminariais duomenimis, penktadienį Mažeikių rajone Birbiliškės kaime nušautas policijos...

Darius Kuolys: ar verta buvo tapti šunsnukių valstybės lyderiu? (400)

„Pažvelkime į intelektualinę prezidento komandą. Kaip būtų puiku, jei joje būtų skirtingai...

Paskelbtos grūdų rinkos prognozės – keisis eksporto lyderis

Statistikos departamento leidinyje „Agrorinka“ paskelbtos pasaulinės grūdų rinkos prognozės.

Ar tikrai visi laukia, kada bus atšauktas karantinas? Visuomenės apklausoje – kitokios nuotaikos blogiausiai jaučiasi jaunesni nei 30 m. žmonės (106)

Nors vis dažniau kalbama apie esą pribrendusią būtinybę nutraukti įvestą karantiną Lietuvoje,...

|Maža didelių žinių kaina