Susimokėti tenka vien už fakto įregistravimą ir išregistravimą
Įsivaizduokite, kad paveldite, gaunate dovanų ar nusiperkate būtą. Tokį faktą užregistruoja Registrų centras ir už tai būtina susimokėti 8 eurų mokestį.
„Vien už fakto įregistravimą yra imamas mokestis“, – teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Nesupainiokite – tai nesusiję su nuosavybės teisės įregistravimo mokesčiu. Kad ji būtų perleista jums, susimokėti reikia atskirtai. Gyventojai piktinasi, kad atsirado dar vienas mokėjimas.
„Registrų centras pradėjo imti atlyginimą už juridinių faktų, kurie yra susiję su nuosavybės teisės atsiradimu, išregistravimą“, – teigė M. Stračkaitis.
Tai reiškia, kad ir vėl mokate tik už paties fakto, kad prieš tai pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų, išregistravimą. Iki šiol Registrų centras tai darydavo automatiškai ir nemokamai.
„Mano galva, šis įkainis yra beprasmis. Dešimtmečius už tai mokėti nereikėjo, dėl to, kad jis nekeičia nei nuosavybės teisės, nei savininko. Jis įregistruoja ir išregistruoja faktą, kuris teisinės reikšmės neturi“, – atkreipė dėmesį Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
Gyventojų pyktį tenka sugerti notarams
Išregistravimo mokestis – tokio paties dydžio, kaip ir registravimo. Tai reiškia, kad gyventojas Registrų centrui nuo šiol sumoka smarkiai daugiau, o jokios naujos paslaugos negauna. Suma kinta ir priklausimai nuo to, kaip greitai atliekamos procedūros, taip pat nuo turto kiekio.
„Paveldėjus sūnui nedidelės vertės dešimt nekilnojamų daiktų – tvorą, šulinį, virtuvę lauko, patį gyvenamą namą – juos įregistruojant įprasta tvarka, vien už šito fakto įregistravimą arti 100 eurų sūnus dabar turi sumokėti“, – teigė M. Stračkaitis.
Taigi, suma – apvali. Mokesčius už tokias Registrų centro paslaugas gyventojai susimoka notarui, o šie pinigus jau perduoda valstybinei įmonei.
„Nepasitenkinimo išreiškimo tas laidininkas yra notaras“, – teigė M. Stračkaitis.
Teisininkai aiškina, kad jiems patiems toks mokestis buvo staigmena, o gyventojai ir be jo esą skundžiasi, kad Registrų centro paslaugos yra per brangios.
„2018 galbūt metais registravau Šalčininkuose turtą. Ten iš namo liko griuvėsiai, bet vienoje teritorijoje yra šulinys, dar keli pastatai, kurie kažkada sudegę. Už viską mokėjau apie 600 eurų“, – pasakojo moteris.
„Visi įkainius kelia kaip tik išmano“, – sakė vyras.
„Na, keliasdešimt aš sumokėjau. Darbas yra darbas“, – teigė kitas pašnekovas.
Įkainius žada keisti
Kas pasikeitė, kad nemokamą procedūrą reikėjo apmokestinti, LNK žinios teiravosi paties Registrų centro, tačiau šis atsiuntė tik atsakymą raštu.
„Vadovaujantis 2023 metų gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcija, numatanti, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę turi būti teikiamas prašymas išregistruoti juridinius faktus apie šios teisės atsiradimą. Už juridinio fakto išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas. Taigi, šiuo atveju Registrų centras tiesiog vadovaujasi teisės aktais“, – buvo teigiama komentare.
„Tokį poreikį išreiškė būtent Registrų centras“, – tvirtino teisingumo ministrės patarėjas Paulius Žeimys.
Teisingumo ministerija aiškina, kad tokia paslauga niekada ir nebuvo nemokama. Už tai buvo sumokama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.
„Tai buvo vykdoma Registrų centro resursais ir valstybės biudžeto centrui skiriamomis lėšomis“, – teigė P. Žeimys.
Dabar buvo nuspręsta, kad už paslaugą susimokėti konkretiems asmenims yra logiškiau, tačiau po gautų skundų Teisingumo ministerija įkainius susigriebė keisti. Tą padaryti žada gegužę.
„Mokestį taikysime proporcingai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto sandorį, o ne kaip paklodę, padengiant kiekvieną išregistruojamą juridinį faktą“, – teigė P. Žeimys.
Registrų centras – viena didžiausių valstybės įmonių. Naujausiais duomenimis, 2022-aisiais jų pelnas siekė 8 mln. eurų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
