Gyvenimus apvers aukštyn kojomis, o žmonės net nežino

Lietuvoje ruošiamas naujas socialinis modelis, kuris apims daugelį žmogaus gyvenimo sričių: sveikatos apsaugą, darbo santykius, pensijas ir nedarbo draudimą. Tačiau sociologinė apklausa atskleidė baisią tiesą: apie naująjį Darbo kodeksą nežino 4 iš 10 Lietuvos gyventojų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Jos metu gyventojų buvo klausiama, ar jiems teko girdėti apie Vyriausybėje ir Seime svarstomą naują Darbo kodeksą, tačiau paaiškėjo, kad 40 proc. gyventojų ši naujovė – negirdėta.

Tik 10 proc. apklaustųjų apie planuojamas permainas žino ir jomis domėjosi, likusieji pasirinko atsakymą, kad „kažką girdėjo“.

„Žinantys ar besidomėję šia tema dažniau nurodė aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Kažką šia tema girdėjusios dažniau nurodė moterys, rajonų centrų gyventojai. Jauniausio amžiaus, 18-25 m., respondentai dažniau nurodė nieko apie tai negirdėję“, - nurodė tyrėjai.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu,
tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai, dalyvių pasiskirstymas yra proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose, o rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Tai - nenormalu

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda jau anksčiau DELFI buvo išreiškęs viltį, kad žmonės apie planuojamas permainas sužinos iš viešos diskusijos ar socialinių reklamų, bet tai neįvyko, priešingai, nei, pavyzdžiui, ruošiantis euro įvedimui ar primenant žmonėms apie saugų vairavimą.

„Reikėtų paaiškinti, kuo šitie pakeitimai atsilieps teigiamai žmonėms, kurie labiausiai dėl to jaudinasi, pirmiausia, patiems samdomiems darbuotojams. Šioje srityje reikėtų dirbti keletą mėnesių ir labai intensyviai. Kai klausau per radiją nesustojančias saugaus eismo ir socialines reklamas, aš kartais pagalvoju, na jeigu bent pusę šitų reklamų, kurių kiekvieną dieną išgirsti po 3 kartus, būtų apie socialinio modelio reformą, bent elementarūs paaiškinimai, kaip mums pradėti gyventi geriau, būtų pasiektas nuostabus rezultatas“, - dar kovą kalbėjo G. Nausėda.

Komentuodamas naujausios apklausos duomenis, G. Nausėda sako, kad ji įrodo, kaip staigiai buvo pateikti naujajam Darbo kodeksui parengti pasiūlymai.

„Gal normaliai viešai diskusijai pritrūko laiko, kad ji pasiektų didesnį gyventojų kiekį. O jei žmogus nėra informuotas ir staiga sužino, kad toks paketas rengiamas, pakaktų vieno – kito komentatoriaus, kuris tai pateiktų kaip didžiulę blogybę Lietuvai ir jau turėtume didžiulę opoziciją. Tad būtina išnaudoti laiką visuomenei informuoti“, - svarstė G. Nausėda.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, ekonomistas Romas Lazutka laikėsi kiek kitokios nuomonės: veikiausiai apie planuojamas permainas negirdėjo tie, kam jos nėra labai aktualios, pavyzdžiui, pensininkai, dirbantys šešėlyje ar apskritai netikintys, kad Darbo kodekso nuostatos Lietuvoje ką nors lemia.

„Gal žmonės galvoja, kad Darbo kodeksas yra sau, o gyvenimas – sau? Turime labai aiškių skaičių, kai po krizės metų buvo atleidžiami darbuotojai, bet jiems nemokamos išeitinės išmokos, nors jos Darbo kodekse yra nurodytos. Realiai darbo santykiai yra susiklostę nežiūrint į Darbo kodeksą, be to, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pagauna ir baudžia, o už Darbo kodekso pažeidimus nuobaudų palyginti mažai“, - kalbėjo R. Lazutka.

Pašnekovas dėsto, kad ir dabartiniame Darbo kodekse yra nuostatų, kurios leidžia atleisti blogai dirbančius darbuotojus, pavyzdžiui, vartojančius svaigalus darbe ar tinginiaujančius.

„Aš buvau išrinkęs nuostatas, kurios leidžia tokius darbuotojus atleisti, tačiau svarstant naujojo Darbo kodekso pakeitimus buvo kalbėta, kad teismų praktika yra nepalanki, nes atleidus neblaivą žmogų jis gali pradėti bylinėtis ir laimėti, o darbdaviai nenori to daryti. Jų nuomone, geriau, kad kodekse tokios apsaugos nebūtų“, - dėstė R. Lazutka.

Jis vardija, kad pernai ir šiemet buvo viešų diskusijų, į kurias buvo kviečiami valstybės institucijų, darbdavių ir profsąjungų atstovai, tik, tiesa, dalyvaujančiųjų nebuvo ypatingai daug.

Nors pašnekovas sutinka, kad užsienio šalyse valstybinės institucijos viešina savo paslaugas, tačiau Lietuvoje to vengiama vengiant viešos kritikos, kad jos švaisto lėšas.

„O iš reklamų būna ir išsityčioja: parengia psichologai ir reklamos specialistai siužetą, kaip mergaitė eismo įvykio metu iškrenta pro priekinį langą ir prasideda - vieniems reklama labai paveiki, kitiems - makabriška, - priminė R. Lazutka. - Bet Airijoje, Jungtinėje Karalystėje socialinės reklamos yra gausu paštuose, prekybos centruose. Ten pilna lankstinukų, kur kreiptis ir kaip gauti motinystės išmoką, kitą pašalpą, jei esate bedarbis ir panašiai. Viešos tarnybos prieinama forma informuoja žmones, bet Lietuvoje to nėra, nes tai kainuoja.“