„Tai bus nuspręsta po paskutinių techninių, analitinių tyrimų. Svarbiausia šiandien yra priimtas politinis sprendimas, kad tai bus per Lenkiją, kad visos trys Baltijos šalys sinchronizuosis kartu ir kad turime spėti pasirašyti birželį, o spalį pateikti paraiškas, kad dar suspėtume pasinaudoti šios finansinės perspektyvos pinigais ir tai svarbiausia, nes diskusija apie tokią sinchronizaciją prasidėjo 2007 metais, taigi truko 10 metų – labai ilgai. Pagaliau procesai pajudėjo“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė D. Grybauskaitė.
Šiuo metu atliekama vadinamoji dinaminė studija, kurios preliminarūs rezultatai turėtų būti pateikti dar šį mėnesį. Ji turėtų atsakyti, kiek jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos reikia, kad būtų galima įgyvendinti sinchronizavimo projektą.
Ji teigia, kad Lietuvos pozicija nesikeičia – sinchronizavimą su Lenkija ji sutiktų įgyvendinti ir per dabar veikiančią vieną elektros jungtį „LitPol Link“.
„Mus tenkina ir viena jungtis, daugiau diskusijų ir tokių nuomonių skirtumų kelia kitoms šalims, ypač galbūt vienai šaliai, bet mums užtektų ir vienos jungties“, – tikino D. Grybauskaitė.
Paklausta, ar pritartų Latvijos pozicijai, kad liktų elektros jungtis su Rusija, šalies vadovė teigė, kad „tuomet sinchronizacija neturi prasmės, kalbame apie tai, kad turime atsijungti iš rusiško tinklo“.
Šaltinių Europos Komisijoje teigimu, ketvirtadienio susitikime turėjo būti tariamasi dėl to, kokiu būdu sinchronizuoti Baltijos šalis su Lenkija – per šiuo metu veikiančią „LitPol Link“ jungtį, nutiesiant antrą sausumos elektros liniją arba tiesiant naują jūrinę jungtį. Anot šaltinių, pirmasis variantas – sinchronizuoti elektros tinklus, nestatant papildomos jungties, – yra mažiausiai realus.
Ketvirtadienį Lietuvos prezidentė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai bei EK pirmininkas pasiekė bendrą pareiškimą, atveriantį kelią prašyti europinės paramos Baltijos šalių elektros tinkle sinchronizavimui su kontinentine Europa per Lenkiją dar iš šios finansinės perspektyvos.
Pasak Prezidentės, tai politinis Lietuvos laimėjimas ir pasiekimas visoms regiono šalims, kuris galutinai užtikrins energetinę nepriklausomybę, mažesnes kainas ir sustiprins nacionalinį saugumą.
Anot Prezidentūros, susitarimas leis pretenduoti į projektui būtinas lėšas dar šioje finansinėje perspektyvoje. Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją įvardija kaip absoliutų Strateginių Europos jungčių projektų sąrašo (Connecting Europe Facility) prioritetą.
Ilgą laiką Baltijos šalys tarpusavyje nesutarė dėl elektros tinklų sinchronizacijos krypties. Estija siūlė, kad tai būtų daroma per Suomiją, o ne per Lenkiją, kaip norėjo Lietuva.
