„Tai, ką jie daro su Graikija turi vardą – tai terorizmas, – tiesmukas Y. Varoufakis pasakė ispanų laikraščiui „El Mundo“. – Ko šiandien nori Briuselis ir troika (skolintojų trejetas) – laimėti „Taip“ (referendume), kad galėtų pažeminti graikus“.
„Kodėl jie verčia mus uždaryti bankus? Sukelti baimę. O baimės platinimas yra terorizmas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Europos centrinį banką (ESB) ir Europos Sąjungą.
Nepavykus susitarti su savo kreditoriais praėjusį savaitgalį dėl paramos programos pratęsimo, Graikijos radikalių kairiųjų vyriausybė uždarė šalies bankus ir ėmėsi kontroliuoti kapitalą iki liepos 6 dienos.
„Europai reikia susitarimo, Graikijai reikia susitarimo, vadinasi mes pasieksime susitarimą“, – sakė jis, pakartojęs savo pažadą atsistatydinti, jeigu „Taip“ balsų bus daugiau.
Šis spalvingas ekonomistas, per kelis mėnesius finansų ministro poste tapęs vienu garsiausių politikų Europoje, dar pakartojo, kad skolintojų „troika“ nori „pažeminti graikus“ ir padaryti juos pavyzdžiu, ko neturėtų daryti kitos šalys, kaip pavyzdžiui Ispanija, kur radikalios kairiųjų partijos taip pat populiarėja.
Turėdamas omenyje Ispanijos partiją „Podemos“, kuri panaši į graikų „Syriza“, Y. Varoufakis pasakė: „Aš manau, kad Europai reikia tokių partijų kaip „Syriza“ ir „Podemos“, kurios ir kritikuoja sistemą, ir yra proeuropietiškos bei demokratiškos. Kas mūsų nekenčia ir vadina antieuropietiškais, nėra teisūs, mes ne tokie“.
Graikijos premjeras atmeta nuogąstavimus dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos
Graikijos premjeras Alexis Tsipras penktadienį per mitingą Atėnuose buvo sutiktas kaip roko žvaigždė, kviesdamas artėjančiame referendume balsuoti prieš tarptautinių skolintojų siūlomą griežto taupymo politiką, kad vyriausybei būtų užtikrintos geresnės pozicijos derybose.
A. Tsiprui būdingas charizmatiškas pasirodymas scenoje įvyko tuo metu, kai naujausios apklausos parodė, kad neįmanoma prognozuoti sekmadienį vyksiančio plebiscito dėl prasiskolinusiai Graikijai pateikto naujausio pasiūlymo imtis skaudžių reformų mainais į finansinio gelbėjimo programą rezultatų, nes šios 11 mln. gyventojų turinčios Europos Sąjungos šalies visuomenė yra pasiskirsčiusi į dvi maždaug vienodo dydžio stovyklas.
Atmesdamas ES lyderių perspėjimus, kad „Ne“ stovyklos pergalė gali vesti į Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, A. Tsipras sakė mitinge susirinkusiems apie 25 tūkst. savo šalininkų: „Mes renkamės ne tik likti Europoje – mes renkamės gyventi oriai Europoje.“
„Kviečiu jus pasakyti „Ne“ ultimatumams ir nusigręžti nuo tų, kurie nori jus terorizuoti, – sakė 40-metis lyderis. – Niekas negali ignoruoti šios aistros ir optimizmo.“
Vos už 800 metrų susirinkę 20 tūkst. „Taip“ stovyklos šalininkų, atskirti nuo oponentų skydais prisidengusių riaušių policijos pareigūnų, skandavo proeuropietiškus šūkius ir reiškė nuogąstavimus dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, jeigu referendume laimėtų A. Tsipro šalininkai.
„Jie nebegali apsimetinėti, kad tai nereikia išėjimo iš euro zonos, – sakė 43 metų gydytojas, vardu Nikas. – Netekus euro laukia tik vargas.“
„Tai nebegali tęstis. Mūsų vyriausybė tapo (šalies) silpnąja vieta“, – piktinosi 70-metis pensininkas Georgas Koptopulas, buvęs universiteto profesorius.
Daug graikų perėjo į „Taip“ stovyklą, kai, praėjusį savaitgalį žlugus deryboms su skolintojais, šalyje savaitei buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios išsigryninti tik 60 eurų per dieną, o antradienį pasibaigė tarptautinio Graikijos finansinio gelbėjimo programos galiojimas.
Krizės nuotaikas dar labiau padidino euro zonos nepaprastosios pagalbos fondo penktadienį priimtas sprendimas oficialiai paskelbti Graikiją nemokia, kai šalis šią savaitę nesugebėjo grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Vis dėlto Graikijos didžiausias skolintojas – Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) – nepareikalavo nedelsiant grąžinti paskolų, kurių bendra suma – 145 mlrd. eurų.
Sociologai perspėja apie neprognozuojamus referendumo Graikijoje rezultatus
Graikijos gyventojų, ketinančių balsuoti "už" ir "prieš" kreditorių sąlygas liepos 5 d. vyksiančiame referendume, skaičius pasidalijo beveik lygiomis dalimis, rodo bendrovės "Ipsos" atlikta sociologinė apklausa.
Sociologų duomenimis, 44 proc. šalies piliečių pasisako už tai, kad šalis priimtų tarptautinių kreditorių iškeltas sąlygas, 43 proc. respondentų yra prieš. Dar 12 proc. kol kas nėra apsisprendę.
Tokia situacija, teigia sociologai, rodo, kad referendumo rezultatai nenuspėjami.
Kita apklausa, kurią atliko organizacija GPO (Greek Public Opinion), rodo, kad tik 43 proc. respondentų balsuos už tai, jog būtų atsisakyta vykdyti kreditorių sąlygas; už nuolaidas kreditoriams per sekmadienį vyksiantį referendumą pasirengę balsuoti 47 proc. apklaustųjų, dar 10 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Sekmadienį Graikijoje vyks referendumas, per kurį šalies piliečiai turės nuspręsti, ar Atėnams verta mažinti valstybės išlaidas kreditorių pasiūlytomis priemonėmis.
Jeigu graikai atsisakys priimti kreditorių pasiūlytas sąlygas, šaliai gresia bankrotas ir pasitraukimas iš euro zonos.
Šiuo metu Graikijos skola siekia 315 mlrd. eurų, arba 175 proc. BVP.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, tam, kad situacija šalyje normalizuotųsi, Graikijai prireiks 52 mlrd. eurų per artimiausius trejus metus. Be to, TVF pareiškė, kad Graikijai greičiausiai reiktų nurašyti bent dalį užsienio skolos.
Neatmeta galimybės, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble neatmeta galimybės, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos. Tokią nuomonę jis išsakė šeštadienį duodamas interviu laikraščiui "Bild".
"Su euru ar be jo - į šį klausimą gali atsakyti tik patys graikai, - sakė Vokietijos ministras. - Viena aišku, kad mes nepaliksim Graikijos žmonių likimo valiai".
"Bendrija gali funkcionuoti tik tuomet, jeigu jos nariai laikosi taisyklių", - pabrėžė W. Schaeuble.
Jis taip pat pastebėjo, kad, jo nuomone, Graikijos bankų sistemos griūtis nekelia grėsmės kitų Europos šalių finansinėms įstaigoms. "Net jeigu ir keletas atskirų bankų bankrutuotų, domino efekto tikimybė būtų minimali", - teigia ministras. Pasak jo, "rinkos pastarosiomis dienomis gan santūriai reagavo" į įvykius Graikijoje. "Tai rodo, kad problemą galima pažaboti", - įsitikinęs W. Schaeuble.
Vokietijos įmonės ragina graikus balsuoti už reformas
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų sąjungos DIHK prezidentas Ericas Schweitzeris pareiškė, kad Vokietijos ekonomika tikisi teigiamų referendumo Graikijoje rezultatų, informuoja "Deutsche Welle".
"Labiausiai nerimaujame, kas bus, jeigu graikai ištars "ne", - pareiškė E. Schweitzeris. Jis paragino Vokietijos įmones nenutraukti verslo ryšių su Graikija, kad ir kokie būtų referendumo rezultatai.
"Verslo kontaktus, žinoma, labai sunku palaikyti esant nuolatiniams apmokėjimo sunkumams, tačiau juos reikėtų, kiek įmanoma, išsaugoti", - sakė jis.
DIHK vadovas apkaltino Graikijos vyriausybę, kuriai vadovauja Graikijos premjeras Alexis Tsipras, kad ši stumia Graikiją į gilią socialinę krizę. E. Schweitzerio nuomone, Graikijai bus sunku sugrąžinti jai suteiktas milijardines paskolas.
Savo ruožtu, buvę Vokietijos užsienio reikalų ministrai Joschka Fischeris ir Hansas Dietrichas Genscheris paragino graikus referendume balsuoti už reformas.
„The Financial Times“: siekiant išgelbėti bankus graikų indėliai gali būti „apkarpyti“
Graikijos indėlininkai gali prarasti mažiausiai 30 proc. savo banko indėlių, kurie gali būti konfiskuoti, siekiant sustiprinti šalies bankų sistemą, rašo "The Financial Times".
Indėlininkai, banko sąskaitose laikantys per 8000 eurų, gali patirti tokių pat nuostolių, kokių 2013 metais patyrė Kipro indėlininkai, kai gelbstint finansų sektorių jų nedrausti indėliai buvo "apkarpyti", rašo FT, cituodamas bankininkus ir verslininkus, susijusius su derybomis.
"Vos tik Graikija sugrįžtų prie paramos programos, būtų restruktūrizuojamas bendras bankų sektorius", - sakė vienas iš šaltinių.
Sekmadienį Graikijoje vyks referendumas, per kurį šalies piliečiai turės nuspręsti, ar jie sutinka taikstytis su griežtesnėmis taupymo priemonėmis mainais į paramą iš kreditorių.
Graikijos bankai uždaryti nuo pirmadienio, o bankų sistemai gresia griūtis tuo atveju, jeigu, graikams atsisakius grąžinti savo skolas, Europos centrinis bankas (ECB) paskelbtų bankus nemokiais. Apie tai rašo "EUbusiness".