ECB nustačius skubios finansinės pagalbos ribą, Graikijos bankai rytoj neatsidarys. Tai patvirtino „Piraeus“ banko vadovas po skubaus susitikimo Atėnuose. Atėnų birža pirmadienį taip pat neveiks.
Pareigūnai informuoja, kad bankai nedirbs keletą dienų, vėliau bus paskelbta apie tarptautinių mokėjimo pavedimų ir pinigų išsigryninimo bankomatuose apribojimus, skelbia „The Financial Times“. Šis ECB sprendimas padidina bankų užsidarymo ir ribojimų išsigryninti pinigus tikimybę. Galiausiai tai gali baigtis Graikijos pasitraukimu iš euro zonos.
Ministras pirmininkas A. Tsipras paskelbė, kad valstybė imasi kapitalo kontrolės, praneša „The Guardian“. A. Tsipras teigia, jog Graikijos centrinis bankas buvo priverstas rekomenduoti laikinai uždaryti bankus ir imtis kapitalo kontrolės priemonių.
A. Tsipras kaltina Europos Centrinį banką ir kitas institucijas bandymais sukliudyti surengti demokratinį referendumą, kuris įvyks kitą sekmadienį. Jis tai pavadino „įžeidimu, darančiu gėdą Europos demokratijai“.
Premjeras taip pat paragino likti ramiems ir užtikrino, kad indėliai yra saugūs.
ECB sprendimas
Europos centrinis bankas (ECB) sekmadienį sakė, kad išlaikys dabartinį skubios finansinės pagalbos teikimą skolų prislėgtai Graikijai lygį, tuo pačiu metu atidžiai stebėdamas finansų rinkas ir „potencialų poveikį monetarinės politikos padėčiai“.
„Valdytojų taryba nusprendė palikti Likvidumo pagalbos teikimo (ELA) ... graikų bankams „lubų“ lygį, dėl kurio buvo nuspręsta penktadienį“, – po telekonferencijos paskelbė ECB.
Graikijos banko vadovas Yannis Stournaras tame pačiame pareiškime nurodo, kad jo bankas „imsis visų priemonių, būtinų (siekiant) užtikrinti finansinį stabilumą Graikijos piliečiams šiomis sunkiomis aplinkybėmis“.
Europos centrinis bankas (ECB) sekmadienį surengė skubias derybas dėl to, ar tęsti savo finansinę pagalbą Atėnams, Prancūzijai perspėjus, jog iškilo „reali“ Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmė.
Po to, kai Graikijos kairiojo sparno lyderių ir likusios euro zonos dalies derybos Briuselyje šeštadienį piktai nutrūko, Graikija ėmė ristis nemokumo link, kalbant apie jos kreditorius Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF), ir dabar priklauso tik nuo skubios ECB pagalbos.
Laikas pasidarė itin svarbus, kai sunerimę graikai ėmė rikiuotis į eiles prie bankomatų, nuogąstaudami, kad gali būti įvestos kapitalo kontrolės priemonės. Tuo tarpu Graikijos pasitraukimo iš euro zonos „siaubo scenarijus“ pirmadienį ryte turėtų sutrikdyti pasaulines finansų rinkas.
Prieš susitikimą buvo kalbama, kad maža vilčių, kad ECB vadovas Mario Draghi ir valdytojų taryba tęs finansinę pagalbą pinigų stokojančiai Graikijai, nes iki šiol ši pagalba buvo grindžiama viltimis, kad Graikija pasieks susitarimą.
„Nėra priežasties duoti daugiau pinigų, – šeštadienį sakė deryboms artimas šaltinis. – ECB rytoj sustabdys ELA (Likvidumo pagalbos teikimą), tai aišku“.
Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas perspėjo dėl „realios“ Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmės, jeigu graikai per referendumą kitą savaitgalį balsuos prieš ES finansinės pagalbos pasiūlymus.
Išreiškęs viltį, kad susitarimas su Atėnais „vis dar įmanomas“, jis apie nepriklausomą ECB pasakė: „Aš nemanau, kad jie gali nutraukti gelbėjimo lyną (graikams). Kenčia graikų žmonės.“