7 000 puslapių teisės aktų paketas, pagal kurį bus padidintas pardavimų mokestis ir sukurtas mechanizmas, leidžiantis dar labiau sumažinti išlaidas tuo atveju, jeigu yra pereikvojamos biudžeto lėšos, buvo priimtas 300 vietų parlamento, kuriems kairiosios partijos „Syriza“ vadovaujama valdančioji koalicija turi nedidelę daugumą, rodo naujienų agentūros AFP duomenys.
Visi 153 koalicijos deputatai balsavo už paketą, nors prie parlamento pastato Atėnuose susirinkę daugiau negu 10 tūkst. balsų protestavo prieš nepopuliarias reformas.
Vis dėlto „Syriza“ deputatė Vassiliki Katrivanou balsavo prieš kelis to įstatymo straipsnius, o vėliau pasitraukė iš partijos, sakydama, kad iškilo „didelių politinių ir egzistencinių prieštaravimų“.
„Mes („Syriza“) vykdome priemones, kurios kertasi su pagrindinėmis mūsų vertybėmis ir taip pat su mūsų politika, bet negaliu sugalvoti jokios kitos patikimos alternatyvos. Štai kodėl atsistatydinu“, – deputatė parašė savo „Facebook“ paskyroje, atiduodama savo mandatą partijai.
Ji balsavo už bendrą įstatymų paketą, bet pasisakė prieš kai kuriuos straipsnius, tarp jų dėl mechanizmo nenumatytiems atvejams ir valstybės privatizacijos fondo įkūrimo.
Tas mechanizmas, kurį graikų žiniasklaida praminė „karpytuvu“, turėtų įsijungti tuo atveju, jeigu šalis neįvykdytų 2018 metų biudžeto uždavinių. Jis viena iš pagrindinių priemonių, turinčių patenkinti Graikijos tarptautinių skolintojų reikalavimus.
„Europos lyderiai gavo žinią, kad Graikija laikosi savo pažadų. Dabar – jų eilė“, – graikų premjeras Alexis Tsipras) sakė prieš balsavimą.
Įvairių Graikijos politinių stovyklų atstovai kritikavo tą didžiulės apimties teisės aktą, papildžiusį reikšmingų reformų virtinę griežto diržų veržimo išvargintoje šalyje.
„Vienas Graikijoje neliks nepaveiktas naujų priemonių taifūno“, – pagrindinės opozicinės Naujosios demokratijos partijos lyderis Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) sakė parlamente.
Graikijos laikraščiai sekmadienį skundėsi, kad naujos priemonės, įskaitant pardavimų mokesčio didžiausio tarifo padidinimą nuo 23 iki 24 procentų, nebuvo atsvertos šalies tarptautinių skolintojų pažadu suteikti pagalbą.
„Lyja mokesčiais, o skolų ateitis neaiški“, – pastebėjo dienraštis „Kathimerini“.
Graikija ir jos skolintojai Europos Sąjungoje derasi, kaip būtų galima sumažinti šalies skolų naštą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako, kad galėtų skirti Graikijai daugiau savo lėšų tik tuo atveju, jeigu Atėnų skolos būtų sumažintos.
TVF ketvirtadienį sakė, kad Graikijai reikėtų suteikti ilgą laikotarpį, per kurį šalis neprivalėtų mokėti skolų grąžinimo įmokų, nes Atėnai tik tokiu būdu galėtų subalansuoti savo finansus, jeigu Bendrija nesutiks iškart nurašyti dalies skolų.