Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo, kainos jau nebeauga pasiutusiu greičiu, o algos – vis dar uoliai stiebiasi į viršų.

Tokias makroekonomikos prognozes Lietuvai pristatė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

DELFI TV Gyvai laidoje jis pasakojo, kas labiausia paveiks gyventojų pinigines ir kokie signalai kelia nerimą.

Po ekonomikos augimo piko – lėtas dardėjimas žemyn

„Kalno viršūnė pasiekta, laukia kelias žemyn?“ – intriguojančiu klausimu ekonomistas užvadino naujausias markoekonomikos prognozes.

Jis teigė, kad 2017 m. buvo geriausi Lietuvos ekonomikos metai nuo pat krizės, todėl nenuostabu, kad dabar stebimas sulėtėjimas.

Tą atspindi metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis, kuris 2018 m. I ketvirtį buvo mažesnis nei 2017 m. 0,2 proc. (2017 m. – 3,9 proc., 2018 m. I p. – 3,7 proc.). 2018 m. gale SEB bankas prognozuoja dar didesnį Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą, t. y. BVP sieks 3,2 proc., o 2019 bus likę tik 3 proc. augimo.

SEB banko makroekonomikos prognozės
SEB banko makroekonomikos prognozės
© SEB banko nuotr.

„Sutikite, tas pikas (turi omenyje 2017 m. BVP rodiklį) nėra jau toks kuklus. Vis dėlto augti beveik 4 procentais yra tikrai geras pasiekimas, vadinasi, mes augame dvigubai greičiau nei visa euro zona.

2018 m. pabaigos prognozės nekeitėme, palikome – 3,7 proc., ir taip, tai suponuotų tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą antrąjį pusmetį. Ne tokį ryškų, bet vis dėlto mes jį matome, ir tai gali būti, pirma, dėl eksporto efektų, kurie dar labiau materializuosis, antra, dėl žemės ūkio. Šiais metais turime nelabai gerą sezoną,<...> vadinasi, galimas pablogėjimas.

Žemės ūkio sektorius gal ir nėra svarbiausias Lietuvai, bet vienas iš svarbiausių, todėl, įvertinus šiuos aspektus, neturėtume būti nemaloniai nustebinti, jei antrą pusmetį šis augimas, jokiu būdu nedrastiškai, bet būtų šiek tiek lėtesnis negu šių metų“, – sakė jis.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuviai atsiskleidžia JAV rinkoje

Kaip teigė G. Nausėda, viena iš ekonomikos lėtėjimo priežasčių – eksportas. Nors jo augimas išlieka gana spartus, tačiau nelabai pranoksta importo didėjimą.

„Importas tam tikra prasme yra pasmerktas ne tai kad visiškai eiti koja kojon, bet koreliuoti su eksportu.

Ir nors 2015–2016 m. skirtumas tarp eksporto ir importo buvo gana nemažas, dabar rodikliai supanašėjo, ir tai reiškia, kad užsienio prekybos balansas jau nebeveikia kaip labai skatinantis Lietuvos ekonomikos augimą veiksnys. Dabar koja tvirčiau atsiremia ant vidaus rinkos.

SEB banko makroekonomikos prognozės
SEB banko makroekonomikos prognozės
© SEB banko nuotr.

Tai, kad vidaus rinka auga – labai gerai, nes jai neaugant bendras augimas sumažėtų iki minimumo, bet ar tai gali būti tvarus veiksnys, deja, žvelgiant į ateitį, turiu pasakyti, kad tai neįmanoma, nes situacijai blogėjant – vidaus rinka sureaguotų.

Galbūt ne iš karto, bet per pusę metų – metus tikrai sureaguotų, nes pradėtų prastėti įmonių finansiniai rodikliai, sulėtėtų atlyginimų augimas, gal atsirastų mėginimų optimizuoti darbo vietas“, – teigia ekonomistas.

Tačiau jis kiek nuramina, kad toks scenarijus įvyktų, jei prekybos karai ryžtingai vyktų toliau be jokių išlygų.

„Visos šalys bandytų įrodyti, kad jos juoksis paskutinės, bet, manau, galutiniame rezultate verks visi, kaip kokiose muilo operose“, – apie liūdnas pasekmes šmaikštavo ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad eksportas į JAV augo sparčiausiai, nepaisant net euro brangimo JAV dolerio atžvilgiu.

SEB banko makroekonomikos prognozės
SEB banko makroekonomikos prognozės
© SEB banko nuotr.

„Įdomu, kad šita rinka atsiskleidžia. Aišku, bendra eksporto apimtis nėra dar tokia labai reikšminga, matome, kad šiuo metu 5,4 proc. viso eksporto iškeliauja į JAV, bet, pažymėtina, tas augimas įvyko net eurui brangstant JAV dolerio atžvilgiu.

Vadinasi, augimas vyksta ne valiutų, o fundamentalių rodiklių sąskaita“, – pasidžiaugė G. Nausėda.

Už paslaugas vis brangiau mokėsime dar ne vienerius metus

Kalbėdamas apie kainų augimą, kuris praėjusiais metais Lietuvoje buvo itin spartus, ekonomistas ramino, kad jis jau sulėtėjęs ir pamažu lėtės dar labiau.

Nors kainos augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą 2017 m. siekė 3,7 proc., šiemet ji siekia tik 2,6 proc., o 2019 m. prognozuojama, kad jis sieks 2,5 proc.

SEB banko makroekonomikos prognozės
SEB banko makroekonomikos prognozės
© SEB banko nuotr.

„Mes matome, kad ji maždaug sumažėjo tiek, kiek ir buvo galima paaiškinti akcizais, nes akcizai įsigaliojo 2017 m. kovą, todėl iki 2018 m. kovo šis veiksnys veikė visa apimtimi. Nuo 2018 m. kovo mes jau galime lyginti rodiklius su aukštesne baze, todėl matome, kad šis akcizų poveikis išnyko, ir vien tai paaiškina infliacijos sumažėjimą maždaug 0,7–0,8 proc. punkto. Tai yra nemažai, apytikriai tariant, apie ketvirtadalį visos infliacijos“, – sakė ekonomistas.

Vis dėlto jis pripažino, kad infliacija išlieka didelė, daugiausia dėl paslaugų infliacijos: „Kitaip tariant, ten, kur reikia daug darbo jėgos, didesnio darbo imlumo, kur atlyginimai auga sparčiau, ten verslininkai, paslaugų tiekėjai, stengiasi perkelti išlaidas į kainas, ir tai jiems neblogai pavyksta.

O neblogai pavyksta dėl to, kad net ir keldami kainas jie nesibaimina, kad paklausa galėtų sumažėti.“

Anot jo, paslaugų kainos dar turėtų gana sparčiai augti apie 3–5 metus.

Algų augimas įspūdingas

Kalbėdamas apie visų mūsų pinigines, G. Nausėda nudžiugino, kad vidutinio darbo užmokesčio prognozę teko pakeisti.

Jei balandį SEB bankas prognozavo šiems metams 7 proc. atlyginimų augimą, jau dabar matoma, kad 2018 m. pirmą ketvirtį jis siekė beveik 10 proc., o 2018 m. gale taip pat turėtų išlikti spartus ir siekti 8,5 proc.

Prognozuotą 7 proc. atlyginimų augimą, pagal banko prognozes, turėtume turėti tik kitais metais.

SEB banko makroekonomikos prognozės
SEB banko makroekonomikos prognozės
© SEB banko nuotr.

„Faktas tikrai daugiau nei įspūdingas, matome, kad atlyginimai išaugo praktiškai dešimtadaliu per pirmąjį šių metų pusmetį.

Algų prognozę padidinome ir, galiu sakyti su pasitenkinimu, kad tas augimas buvo pasiektas ne minimalios algos augimo sąskaita, nes MMA išaugo kukliai – nuo 380 iki 400 eurų, t. y. procentiškai kiek daugiau nei 5 proc., bet matome, kad vidutinė alga auga gerokai sparčiau“, – pasidžiaugė jis.

Tai, anot ekonomisto, reiškia darbdavių suvokimą, kad darbo jėga tampa vis sunkiau prieinama ir būtina jiems kelti atlyginimus.

„Kitaip jie negalės suformuoti savo personalo. Tai yra akivaizdžiai pastebima, ir tai, mano nuomone, yra gerai“, – teigė jis.

Pademonstravo, kaip sumažės darbo mokesčių našta

Ekonomistas grafike vaizdžiai parodė, kaip keisis mūsų piniginės storis nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma.

2019 m. sumažėjus darbo mokesčių naštai, „į rankas“ gyventojai turėtų gauti apie 50 eurų daugiau.

„Ši skaidrė labai vaizdžiai parodo, kokios darbuotojų grupės laimės pirmiausia. Ir tai yra darbuotojų grupė, kuri gauna nuo 700 iki 2000 eurų per mėnesį. Jie laimi ne tik dėl to, kad socialinio draudimo įnašą ir GPM sumažinus po vieną procentinį punktą, bendrai našta sumažėja 2 procentiniais punktais, bet jie laimi ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimo ir NPD sferos išplėtimo“, – sako jis.

SEB banko makroekonomikos prognozės
SEB banko makroekonomikos prognozės
© SEB banko nuotr.

Taigi, pavyzdžiui, prieš mokesčius uždirbančiojo 900 eurų darbo mokesčių našta sumažės nuo maždaug 40 proc. iki 37 proc.

Grafike taip pat matyti, kad violetinė kreivė, žyminti 2019 m. darbo mokesčių naštos prognozę, pasiekusi maždaug 9000 eurų atlyginimą prieš mokesčius – lenkiasi žemyn, todėl uždirbantiems daugiau – mokesčių našta darosi dar mažesnė. Tačiau G. Nausėda teigia, kad nereikia skubėti kritikuoti, jog daugiausia uždirbantieji patirs mažesnę mokesčių naštą.

„Taip, kai kas kritikuoja, kodėl tas progresyvumas kuriamas turtingiausi specialistų daliai. Kaip jūs matote, kreivė užsilenkia nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus į apačią, ir sakoma, kad čia yra antiprogresyvumas.

Tie, kurie taip sako, turi atkreipti dėmesį, kad šitoje diagramoje nėra patekti pensijų išmokėjimo tam tikri apribojimai, mes čia kalbame tik apie įmokas.

Justina Ilkevičiūtė, Gitanas Nausėda
Justina Ilkevičiūtė, Gitanas Nausėda
© DELFI / Karolina Pansevič

Turėtume atsižvelgti į tai, kad šitie žmonės, kurie moka neriboto socialinio draudimo įmokas į „Sodros“ biudžetą, kuomet jau taps pensininkais, jiems bus uždėtos tam tikros pensijų lubos, vadinasi, nesvarbu, kiek jie sumokės, kad ir milijonų milijonus, gaus, palyginti, nedaug didesnę pensiją nei vidutinę.

Štai ten sukuriamas progresyvumas, tačiau ši diagrama to neatspindi, todėl teigti, kad šita reforma yra regresinė, kaip kažkas vadina, būtų ne iki galo tikslu“, – paaiškina jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (385)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Vitrinų spindesy labdara netiko (9)

Prie didžiausio Panevėžyje prekybos centro nebematyti čia penketą metų stūksojusio labdaros...

Lietuvos statybose dirba apie 2,5 tūkst. ukrainiečių (40)

Lietuvos statybų bendrovėms susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, vis dažniau...

Vilniuje liepą surinkta 140 tūkst. eurų „pagalvės“ mokesčio (4)

Vilniaus verslininkai deklaravo liepos mėnesį surinkę apie 140 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės...

Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo (17)

Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros...

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2018: visuomenininkų sąraše – nauji skrydžiai (5)

Ketvirtus metus iš eilės įtakingiausiu Lietuvos visuomenininku išrinktas istorikas Alfredas...

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (8)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (385)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (78)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (18)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (109)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Naujausiame interviu Jimas Carrey prakalbo apie artimiausio žmogaus priklausomybę: ji labai sirgo įvairiomis prasmėmis

Aktorius Jimas Carrey prakalbo apie skaudžius vaikystės išgyvenimus: jis atskleidė, kad jautėsi...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1114)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (47)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...